Šiuo metu žemės ūkio paskirties gyvūnų kilmė nustatoma DNR tyrimo metodais dažniausiai arkliams, rečiau  galvijams, avims. Tiriama gyvūnų DNR  žymenų polimorfizmas (STR). Pavyzdžiui - arklių kilmei patikslinti naudojama per 12 mikrosatelitinių DNR žymenų.

Detalesnę informaciją šiuo klausimu galima rasti: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050330_100716-51986/DS.005.0.01.ETD.

Maisto koncentratai priklauso greitai paruošiamo maisto rūšiai. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atliekami maisto koncentratų laboratoriniai tyrimai. Atliekami mėginių tyrimai dėl konservantų, saldiklių, drėgmės, neleistinų dažų ir kt. Sausose sriubose gali būti aptinkama neleistinų Sudano I ─ IV bei Para Red dažų. Nustatyta, kad Sudano I ─ IV dažai yra kancerogeninės medžiagos. Para Red dažai ─ tai sintetiniai dažai, naudojami ne maisto pramonėje. Per šių metų I pusmetį nei viename tirtame mėginyje minėtų dažų nenustatyta.. 2008 metais ir 2009 metų I pusmetį skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF) Lietuva Europos Bendrijai neišsiuntė nei vieno pranešimo, susijusio su rinkos kontrolės metu ir importo kontrolės metu nustatytais nesaugios sausos sriubos arba padažo atvejais. Tačiau per minėtą laikotarpį Lietuva iš Europos Bendrijos yra gavusi pranešimų, susijusių su saugos reikalavimų neatitinkančia sausa sriuba arba padažu. Pavyzdžiui, iš Kipro buvo gautas pranešimas apie netinkamai paženklintas daržovių sriubos miltelių, kuriuose rasta glitimo, pakuotes. O štai Jungtinė Karalystė atsiuntė pranešimą apie padažui gaminti skirtose granulėse nenustatytą pieno ir kiaušinių ingredientą. Informuojame, kad maisto koncentratai negali pakeisti natūralių maisto produktų, todėl renkantis produktą pirmenybė turėtų būti teikiama jo natūralumui.

NMVRVI tiria geriamą vandenį. Tyrimu įkainiai yra pateikti Nacinalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tinklalapyje (http://www.nmvrvi.lt/lt/laboratorine.veikla/ikainiai/). Geriamame vandenyje tiriami rodikliai nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 24 : 2003 „GERIAMOJO VANDENS SAUGOS IR KOKYBĖS REIKALAVIMAI“ (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.dok_priedas?p_id=2728). Daugiau informacijos galite gauti paskambinę tel. (8 5) 278 0470

Benzimidazolai vieni seniausių chemiškai gerai isštirtų azoto heterociklinių sistemų, kurie pasižymi įvairiu farmakologiniu veikimu – jie naudojami vaistų prieš parazitus gamyboje, tropikuose prieš labaiausiai paplitusias ligas, kaip priešgrybeliniai, antibakteriniai, antihistamininiai ir kitokie vaistai, žemės ūkyje augalų auginimui reguliuoti bei kovai su augalų ligomis ir kenkėjais. Benzimidazolai – plataus veikimo spektro, gyvūnų toleruojami antihelmintikai. Jie mažai toksiški, veikia nematodus, trematodus, kai kuriuos cestodus, trichineles. Daugelis benzimidazolo darinių (albendazolas, fenbendazolas ir oksfendazolas) yra mažai tirpūs, todėl iš virškinamojo trakto rezorbuojasi lėtai. Benzimidazolų metabolitai pasiskirsto visame organizme, tačiau didžiausia jų koncentracija randama kepenyse ir inkstuose, nedideli benzimidazolų kiekiai taip pat išsiskiria su pienu. Benzimidazolai mažai toksiški, jų toksinė dozė yra daugiau kaip 8 kartus didesnė už gydomqjq. Perdozavus, gali pasireikšti šalutiniai poveikiai – vėmimas, viduriavimas, apetito nebuvimas. Kai kurie benzimidazolai taip pat pasižymi teratogeniniu ir embriotoksiniu poveikiu. Benzimidazolai yra naudojami tiek veterinarinėje, tiek žmonių medicinoje. Todėl norint išvengti atsparumo antihelmintikams didėjimo, šių preparatų naudojimas turi būti kontroliuojamas. Maisto saugos užtikrinimui, ES benzimidazolams ir jų metabolitams yra nustatytas didžiausias leistinas kiekis gyvūniniuose maisto produktuose, kurių neviršijant gyvūniniai produktai yra saugūs.

Nacionalio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijose galime atlikti tyrimą toksokarozės atžvilgiu. Į laboratoriją reikia pristatyti fekalijų mėginį- atliksime bendrą koprologinį tyrimą pirmuonių ir hemintų kiaušinėlių atžvilgiu.

Šuns kraujo mėginį turi paimti veterinarijos gydytojas, mūsų institute kraujo mėginiai iš gyvūno neimami. Vet. gydytojas paėmęs kraujo mėginį turi užpildyti kraujo lydraštį, kuriame yra nurodoma smulki informacija apie gyvūno savininką, gyvūno duomenis (čipo Nr., amžius, veislė ir kt., vakcinacijos data). Kraujo mėginiai NMVRVI yra priimami kiekvieną darbo dieną. Jei kraujo mėginys bus pristatytas iki einamosios savaitės antradienio 10 val . ryto - kraujo tyrimais bus atlikti iki einamosios savaitės ketvirtadienio po pietų. Jei kraujo mėginys bus pristatytas einamosios savaitės trečiadienį ketvirtadienį ar penktadienį - kraujo tyrimo rezultatai bus kitos savaitės ketvirtadienį po pietų. Taip pat prašome nurodyti ar protokolą su tyrimo rezultatais atvyksit pasiimti patys ar siusti paštu (laiškas paštu eina apie kelias dienas). Tyrimo kaina - 130 Lt.

Lietuvoje tyrimą galima atlikti tik Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute Virusologinių tyrimų skyriuje. Adresas: Kairiūkščio 10, Vilnius. Šuns kraujo mėginį paimti ir mėginio lydraštį užpildyti turi veterinarijos gydytojas. Mūsų institute kraujo mėginiai iš gyvūno neimami. Tyrimo kaina - 130 Lt.

Biogeninių aminų kiekis mėsos produktuose Europos Sąjungos (ES) bei Lietuvos Respublikos (LR) teisės aktuose nėra reglamentuojamas. Biogeninio amino (histamino) kiekį žuvininkystės produktuose reglamentuoja šie ES ir LR teisės aktai: · 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CONSLEG:2005R2073:20071227:LT:PDF). · LST 1907:2004 „Sušaldyta žuvis. Rekomenduojami tarptautinės praktikos nuostatai (CAC/RCP 16:1978)“. · LST 1953:2004 „Žuvies konservai (CODEX STAN 119:1981)“. Minėtus LST standartus galite užsisakyti Lietuvos standartizacijos departamente. Codex Alimentarius rekomenduojamus histamino kiekius žuvininkystės produktuose galite rasti adresu: http://www.codexalimentarius.net/web/standard_list.do?lang=en

Už mėginio atrinkimą, transportavimą atsako mėginio pristatytojas. Pagal NMVRVI nustatytą kokybės sistemos procedūrą priimant mėginius, mėginių priėmėjas pagal galiojančius atitinkamų skyrių norminių dokumentų reikalavimus tikrina ar teisingai užpildyti lydintys dokumentai, tikrinamas mėginių įpakavimas, būklė, svoris, temperatūra. Atsakė Jusinių tyrimų grupės vadovė Gitana Šaikuvienė.

NMVRVI gali nustatyti konkrečių, klientus dominančių kenksmingų medžiagų kiekius. Reglamentuojami, konkrečių kenksmingų medžiagų, turinčių kancerogeninių savybių kiekiai. Gaminiuose, virtuose riebaluose kancerogeninių medžiagų reglamentavimui specialiai skirtų teisės aktų nėra, tačiau Komisijos reglamente (EB) 1881/2006 nustatytos didžiausios leistinos tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijos. Nuoroda į dokumentą: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CONSLEG:2006R1881:20090701:LT:PDF Atsakė Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedeja Indre KARPOVIENE

Citrinų ir apelsinų auginimo metu gali būti naudojami keli šimtai pesticidų, kurių likučių leidžiami kiekiai yra skirtingi. Kiekvieno pesticido veikliajai medžiagai nustatyti didžiausi leidžiami kiekiai (DLK), kurie, manoma, dar nesukelia pavojaus žmonių sveikatai. Europos Sąjungoje DLK reglamentuoja 2005 m. vasario 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 91/414/EEB (su pakeitimais ir papildymais). Nuoroda į dokumentą: http://eur-lex.europa.eu/Notice.do?val=400559:cs&lang=lt&list=400226:cs,400559:cs,&pos=2&page=1&nbl=2&pgs=10&hwords= Taip pat pesticidų DLK galima pasitikrinti ir čia: http://ec.europa.eu/sanco_pesticides/public/index.cfm?event=substance.selection&ch=1 Tyrimų įkainius galite rasti adresu http://www.nmvrvi.lt/lt/laboratorine.veikla/ikainiai/ Atsakė Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedeja Indre KARPOVIENE.

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atliekami daržovių pesticidų, sunkiųjų metalų bei nitratų tyrimai. Dėl klausimų, susijusių su ekologiniu žemės ūkiu, reiktų kreiptis į VšĮ "Ekoagros" ("Ekoagros" Telšių filialas, Sedos g. 6, LT-87112 Telšiai, tel. 8 444 69 165; el. p. telsiai@ekoagros.lt). Atsakė Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedeja Indrė KARPOVIENĖ

Pašalinis kvapas ryžiuose gali atsirasti dėl netinkamų produkto transportavimo, laikymo sąlygų ar kitų išorės veiksnių. Netinkamai laikytų, sugedusių produktų virimas dažniausiai sustiprina pašalinį, tam produktui nebūdingą kvapą. Jei įtariate, kad Jūsų įsigytas produktas yra nesaugus, patariame informuoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus nemokama telefono linija 8 800 40403, arba užpildyti Elektroninę formą apie nesaugius ir (arba) nekokybiškus maisto produktus (http://vmvt.lt/lt/top/praneskite.mums/nekokybiski.maisto.produktai/ ). Pildant elektroninę skundo formą būtina nurodyti skundo priežastį, pageidautina - tikslų produkto pavadinimą, parduotuvės ar viešojo maitinimo įmonės pavadinimą ir adresą, produkto pagaminimo datą, realizacijos terminą, gamintoją, pakuotę. Visa Jūsų pateikta informacija yra labai svarbi – kuo ji išsamesnė, tuo sėkmingesnis skundo tyrimas. Nurodykite savo el. pašto adresą arba telefoną, jei norite, kad Jus informuotume apie skundo tyrimo eigą ir rezultatus. Taip pat, esant būtinybei, galėtume susisiekti su Jumis dėl tyrimui reikalingos informacijos patikslinimo.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijose galime atlikti bruceliozes (B. canis) ir leptospirozes tyrimus. Bruceliozės tyrimo kaina 59,10 Lt, o leptospirozės - 11,00 Lt. Tyrimus atliktumėme per 1-2 dienas. Leišmanijozės ir erlichijozės tyrimų mūsų institutas neatlieka.

Tyrimas atliekamas pagal LST EN ISO 4833:2003 Maisto ir pašarų mikrobiologija. Bendrasis metodas. Kolonijų skaičiavimo 30 laipsnių temperatūroje metodas. Tyrimo principas: Tiriamoji mėginio dalis atsveriama svarstyklėmis ir praskiedžiama specialiu skiedikliu santykiu 1:9. Šis mišinys specialia įranga homogenizuojamas. Homogenato dalis vėl skiedžiama santykiu 1:9 tiek kartų kiek reikia. Kiekvieno praskiedimo 1 ml suspensijos įlašinamas į sterilią Petri lėkštelę, o vėliau į ją įpilama apie 15 ml specialios terpės bendram bakterijų skaičiui nustatyti. Pasėlis su terpe rūpestingai išmaišomas sukant Petri lėkšteles ir leidžiama mišiniui sustingti. Paruoštos lėkštelės inkubuojamos 72 val. termostate +30 laipsn. temperatūroje. Pasibaigus inkubavimo laikui bakterijų kolonijos suskaičiuojamos ir apskaičiuojamas jų kiekis 1g tiriamojo mėginio.

NMVRVI laboratorijos departamento Chemijos skyrius arbatoje gali nustatyti pestcidu likucius. Tyrimo kaina 499,00 Lt.

Informuojame, kad daržovių laboratorinius tyrimus dėl pesticidų atlieka Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) laboratorijos departamentas. Nitratų tyrimus daržovėse gali atlikti ir NMVRVI laboratorijos departamento Kauno teritorinis skyrius. Laboratorinių tyrimų įkainius rasite čia.

Kiekvienam tyrimų protokolui išrašomi mažiausiai 2 originalai. Vienas iš jų lieka Instituto skyriuje, o kitas atiduodamas užsakovui. Užsakovui prašant, gali būti paruošta ir daugiau originalų. Tokiu atveju, tyrimų protokole nurodomas išrašytų originalų skaičius. Jau išduotų tyrimų protokolų kopijos, užsakovui raštiškai prašant, gali būti išduodamos tik darant kopiją nuo dokumento originalo ir ją identifikuojant kaip kopiją.

 Privalomuosius geriamojo vandens tyrimo reikalavimus nustato Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Informuojame, kad geriamojo vandens mikrobiologinius, cheminius (toksinius) bei indikatorinius rodiklius reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606).

Kampilobakterijos yra viena iš dažniausių žmonių žarnyno infekcinių ligų priežastis. Daugelyje pasaulio šalių kampilobakterijų sukeltos infekcijos yra dažnesnės nei salmoneliozė ar šigeliozė. Kampilobakterijų yra žinoma 16 rūšių, tačiau 6 jų rūšys labiausiai patogeniškos žmogui: C.jejuni, C.coli, C.lari ir kitos. Kampilobakteriozė – per maistą plintanti infekcinė liga (zoonozė), kurią sukelia campylobacter bakterijos. Kampilobekterijų inkubacinis laikotarpis dažniausiai nuo dviejų iki penkių dienų po užsikrėtimo. Tačiau šis slaptasis ligos laikotarpis gali trukti nuo vienos iki dešimties dienų. Bakterijos su išmatomis išskiriamos visą viduriavimo laiką. Plačiau: http://www.nmvrvi.lt/lt/zoonozes/kampilobakterioze/

Spurgų virimui naudojami riebalai turi atitikti teisės aktų reikalavimus: 1. Lietuvos higienos normą HN 15:2005 „Maisto higiena“. 2. 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1881/2006, nustatantį didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas. 3. Maisto kodekso standartą – Codex Standard for Named Vegetable Oils (CODEX STAN 210-1999). Vertinant riebalų kokybę svarbūs rodikliai yra peroksidų skaičius ir rūgščių skaičius. Pagal CODEX STAN 210-1999, didžiausias leistinas peroksidų skaičius rafinuotuose aliejuose yra iki 10 mekv/kg, o rūgščių skaičius – 0,6 mg KOH/g. Didžiausias leistinas peroksidų skaičius šalto spaudimo ir grynuose aliejuose – iki 15 mekv/kg, o rūgščių skaičius – 4,0 mg KOH/g. Draudžiama kepant naudoti kepimui neskirtus riebalus ir riebalus, pakeitusius būdingą spalvą, kvapą, skonį. Siekiant užtikrinti maisto saugą, įmonės, gaminančios spurgas, į savo savikontrolės sistemą turi įtraukti riebalų keitimo instrukcijas.

Techninio poliakrilamido naudojimą vandenruošai reglamentuoja LR Aplinkos ministro įsakymas 2004 m. kovo 31 d. Nr. D1-156 "Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.04:2004 "Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos" patvirtinimo". Žiūrėti šio reglamento XVIII skirsnį. Už pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarką atsakingos Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos higienos normoje HN 24 2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ akrilamido didžiausia leidžiama koncentracija yra 0,1 µg/l.

Informuojame jus, kad pomidorai, nors turi vaisiams būdingų savybių, pagal Europos Komisijos dokumentus priskiriami daržovėms (vaisinėms daržovėms). Todėl, pagal Komisijos direktyva 2001/112/EB, bei ją papildančią direktyvą 2009/106/EB, pomidorai nėra įtraukti į reglamento 1881/2006/EB priedo punktu 2.3.1 reglamentuojamą sritį. Ruošiant reglamentą 1881/2006/EB, remtasi EFSA 2002 metais paruošta ataskaita „Assessment of dietary intake of Patulin by the population of EU Member States“, kurioje nurodoma, kad dažniausiai patulinas randamas iš obuolių pagamintuose produktuose, rečiau kitų vaisių sultyse. Pomidorų produktuose, patulino kiekis palyginti nežymus, tačiau Europos maisto saugos Tarnybos (EFSA )ataskaitoje nurodoma, kad pomidorų tarša patulinu gali būti svarbi ateityje. Tuo būdu ES teisės aktai nereikalauja privalomai kontroliuoti patulino kiekį pomidorų produktuose, bet Jūs, kaip pirkėjas, galite reikalauti patulino nustatymo žaliavoje rezultatų. Jeigu Jūs planuojate šias žaliavas naudoti kūdikių vaikų mitybai skirtuose produktuose, informacija apie žaliavos taršą patulinu tampa svarbia.

Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. B1-955 „Dėl Lietuvos Respublikoje išaugintų šviežių vaisių, daržovių, uogų, bulvių atitikties deklaracijos išdavimo reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 3-21) 4 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikoje išaugintų vaisių laboratoriniai tyrimai dėl sunkiųjų metalų ir pesticidų nebūtini (tiekėjas deklaruoja „pesticidai nebuvo naudoti“), jei realizacijai skirtos produkcijos kiekis yra nedidelis (uogos – iki 100 kg). Tais atvejais, kai pirkėjas reikalauja laboratorinių tyrimų, tiekėjas privalo laboratorijoje ištirti ir nedideliais kiekiais realizuojamą produkciją, o tyrimų duomenis įrašyti į atitikties deklaraciją.

Bendros polinės medžiagos – rodiklis, parodantis riebalų skilimo laipsnį. Mokslinėje literatūroje šis terminas vartojamas apibūdinant riebalų, naudojamų maisto produkto gruzdinimui, kokybę. Kuo ilgiau naudojami riebalai, tuo daugiau susidaro skilimo produktų – polinių medžiagų.

Kaulai šalinami mechaniniu būdu ir nėra konkrečių medžiagų, kurios būtų naudojamos kaulams tirpdyti. Sūdymo, marinavimo metu paprastai naudojamos medžiagos – druska, acto rūgštis smulkius kaulus suminkština. Bet kuriuo atveju apdorojant, perdirbant - gaminant įvairius gaminius iš silkės ar kitų žuvų nesvarbu, kokia technologija naudojama, gali būti naudojami tik leidžiami naudoti maisto priedai gaminant konkrečius produktus kaip nurodyta Lietuvos higienos normoje HN 53:2010 „Leidžiami naudoti maisto priedai“ ir kiti maisto produktai, kurie nekelia pavojaus žmonių sveikatai.

Informuojame, kad leistinus farmakologinių preparatų likučių kiekius mėsoje ir mėsos produktuose reglamentuoja Reglamentas (EB) Nr. 37/2010.

Viena svarbiausių žydų religinio gyvenimo ypatybių – kašrutas – taisyklių rinkinys, reglamentuojantis tinkamą žydų maitinimąsi. Žodis „Kašer“ reiškia „tinkamas“, „tikras“. Pagal kašrutą, galima valgyti tik galvijų bei žvėrių, kurie turi skeltas kanopas ir atrajoja, mėsą. Tokių gyvūnų skerdimas turi vykti pagal tam tikrą ritualą, nesukeliant gyvūnams skausmo. Košeriniu maistu taip pat laikoma žąsiena, antiena, vištiena bei kalakutiena. Nekošeriniai paukščiai – tai ereliai, pelėdos, gulbės, pelikanai, grifai, gandrai. Pagal kašrutą, pieno produktai turi būti gaunami iš košerinių gyvūnų. Draudžiama kartu maišyti, gaminti, tiekti ant stalo, valgyti tuo pačiu metu pieno ir mėsos produktus. Netgi indai turi būti atskiri šiems produktams ruošti. Remiantis žydų mitybos taisyklėmis, draudžiama valgyti kiaukutinius vėžiagyvius (krevetes, krabus, dvigeldžius moliuskus, omarus ir kt.). Leidžiama vartoti maistui pelekines, su žvynais žuvis (tuną, lašišą, silkę ir kt.). Košeriniam maistui taip pat priklauso grūdai, daržovės bei vaisiai. Leidžiama vartoti tik pagal tam tikras taisykles pagamintą vyną.

Pasiutligė – virusinė liga, kuria gali užsikrėsti gyvūnai ir žmonės. Liga dažniausiai plinta per įkandimus, tačiau užkratas su infekuoto gyvūno seilėmis taip pat gali patekti per pažeistą odą ar gleivinę, kadangi užsikrėtusio gyvūno seilės kandimo metu patenka ne tik į žaizdą, bet ir ant įkąsto gyvūno kailio ar odos. Todėl liečiant sužalotą gyvūną yra tikimybė užsikrėsti pasiutlige, jei sukandžiotas gyvūnas yra liečiamas plikomis rankomis.

Bisfenolis A yra pramoninis chemikalas 2,2 Bis (4-hydroksifenil) propanas, naudojamas polikarbonatinio plastiko gamyboje. Polikarbonatinis plastikas aptinkamas su maistu kontaktuojančiuose gaminiuose: daugkartinio naudojimo gėrimų buteliuose, kūdikių maitinimo buteliukuose ir laikymo talpose, kai kuriose maisto ir gėrimų skardinėse ir kt.

Teisės aktai, reglamentuojantis, kada išlaidos už tyrimus padengiamos iš valstybės biudžeto lėšų:
Gaminių bandinių paėmimo ir apmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 1003 (Žin., 2001, Nr. 80-2792, 2006, 136-5175).
"Dėl Valstybinės produktų saugos ekspertizės atlikimo ir apmokėjimo tvarkos patvirtinimo", įsigaliojo 2001-09-29, priėmė: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Valstybės žinios: 2001-09-28 Nr.83-2888). Jo 16 punktas įpareigoja gamintojui, platintojui, paslaugų teikėjui sumokėti nesaugaus produkto ekspertizės išlaidas.
 
Visais kitais atvejais apmoka savininkas:
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945, 2006, Nr. 77-2975) 16 straipsnis.
VMVT direktoriaus įsakymas dėl apmokėjimo už teisės aktų neatitinkančius tyrimų rezultatus (9.1.1.punktas): Dėl Valstybinių mėginių paėmimo laboratoriniam tyrimui nurodymų patvirtinimo
Įsigaliojo 2007-12-30, PAKEISTAS, priėmė: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, (Valstybės žinios: 2007-12-29 Nr.139-5746)
 

Veterinarinių vaistų registras skelbiamas NMVRVI tinklalapyje skiltyje Registrai: http://www.nmvrvi.lt/lt/registrai/ ir jame pateikiama visa informacija apie Lietuvos Respublikoje registruotus veterinarinius vaistus. Paiešką patogu vykdyti pagal veterinarinio vaisto pavadinimą, jo rinkodaros teisės turėtoją, gamintoją, veikliąją medžiagą, ATCVet kodą, paskirtį ir pan. Išsamią informaciją apie veterinarinio vaisto farmakologines savybes galma rasti prie kiekvienos kortelės prikabintame pdf faile „Naudotojo instrukcija“.

Iškilus papildomų klausimų ar pageidaujant gauti specifinės informacijos, prašome kreiptis į NMVRVI Veterinarijos rizikos vertinimo skyriaus specialistus.

Sprendžiant iš aprašymo, kurį pateikėte savo klausime, šis parazitas yra Cystidicola farionis, nematodas. Šio parazito galutiniai šeimininkai yra lašišinių, stintinių ir menkinių šeimų atstovai. Daugiausiai jų lokalizuojasi plaukiojimo pūslėje, bet jaunų formų gali pasitaikyti ir žarnyne. Ilgis nuo 19 iki 29 mm, plotis nuo 0,35 iki 0,71 mm. Kūnas siūlo formos. Baltijos jūros žuvys yra užkrėstos šiais parazitais.

Naujas klausimas