Maisto produktai, neatitikę teisės aktų reikalavimų

Apie nesaugius ir (arba) nekokybiškus maisto produktus bei netinkamas viešojo maitinimo įmonių teikiamas paslaugas galite informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą nemokama telefono linija 

8 800 40403

arba užpildę

elektroninę formą


Informacija apie 2011 m. balandžio mėn. ištirtus maisto produktus, neatitikusius teisės aktų reikalavimų

Vanduo (geriamasis, šachtinio šulinio)

Šachtinio šulinio vanduo. 2011 m. balandžio 14 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus cheminius tyrimus, šachtinio šulinio vandens mėginyje iš Šalčininkų rajono nustatyti cheminiai rodikliai – nitratai, viršijantys didžiausią leistiną normą (DLK – 50 mg/l). Mėginyje nitratų rasta 69 mg/l. Mėginys tyrimams buvo paimtas Šalčininkų rajono VMVT inspektoriaus.

Šachtinio šulinio vanduo. 2011 m. balandžio 27 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus cheminius tyrimus, 3 šachtinio šulinio vandens mėginiuose iš Alytaus rajono nustatyti cheminiai rodikliai – nitratai, viršijantys didžiausią leistiną normą (DLK – 50 mg/l). Visuose mėginiuose nitratų rasta nuo 56 iki 174 mg/l. Mėginiai tyrimams buvo paimti Alytaus rajono VMVT inspektorių.

Šachtinio šulinio vanduo. 2011 m. balandžio 12 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus cheminius tyrimus, 3 šachtinio šulinio vandens mėginiuose iš Jurbarko rajono nustatyti cheminiai rodikliai – nitratai, viršijantys didžiausią leistiną normą (DLK – 50 mg/l). Visuose mėginiuose nitratų rasta nuo 120 iki 126 mg/l. Mėginiai tyrimams buvo paimti Jurbarko rajono VMVT inspektoriaus.

Šachtinio šulinio vanduo. 2011 m. balandžio 06 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus cheminius tyrimus, šachtinio šulinio vandens mėginyje iš Šalčininkų rajono nustatyti cheminiai rodikliai – nitratai, viršijantys didžiausią leistiną normą (DLK – 50 mg/l). Mėginyje nitratų rasta 159 mg/l. Mėginys tyrimams buvo paimtas Utenos a. VMVT inspektoriaus.

Nitratų kiekį šachtinio šulinio vandenyje reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“.
Nitratai – toksinis (cheminis) rodiklis. Tai dėl galimo kenksmingo poveikio žmonių sveikatai kontroliuojamas cheminis rodiklis.

Šachtinių šulinių vandens tarša gali atsirasti dėl netinkamos žemės ūkio veiklos (naudojant per daug trąšų, mėšlo), nutekėjimų iš sąvartynų, fermų, kitų objektų. Taršą gali įtakoti neteisingas šachtinio šulinio vietos parinkimas, įrengimas bei priežiūra.

Vartojant nitratais užterštą vandenį, žmogui gali pasireikšti methemoglobinemija, kurios metu atsiranda deguonies trūkumo požymiai. Ši būklė ypač pavojinga kūdikiams, nėščioms moterims, tam tikrų fermentų deficitą turintiems žmonėms.

Siekiant sumažinti šulinio vandens taršą nitratais, rekomenduojama taikyti priemones šuliniui valyti, pakartotinai tirti vandenį.
Esant padidintam nitratų kiekiui šulinio vandenyje, tokio vandens reiktų nenaudoti maistui.

Gaivieji gėrimai

„Blindos“ firminė gira. 42024 l partija importuota iš Ukrainos. 2011 m. balandžio 5 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus cheminius tyrimus giroje, nustatytas saldiklis acesulfamas K – 28,3 mg/l (DLK – neturi būti). Mėginys tyrimams buvo paimtas Utenos a. VMVT inspektorės iš UAB „Švyturys-Utenos alus“ Utenos alaus daryklos, Utena. Produkcijos gamintojas – JSC „Slavutich Brekery“.

„Smetoniška“ gira. Importuota iš Baltarusijos. 2011 m. balandžio 19 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus cheminius tyrimus giroje, nustatytas saldiklis acesulfamas K – 36,9 mg/l (DLK – neturi būti). Mėginys tyrimams buvo paimtas Vilniaus m. VMVT inspektorės iš UAB „Rimi Lietuva“, Vilnius. Produkcijos gamintojas – AB „Lidskoe pivo“, Lyda.

Giros saugos ir kokybės reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. 3D-13 „Dėl nealkoholinių gėrimų ir giros apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento patvirtinimo“.

Gira – gėrimas, gaminamas rauginant giros misą mikroorganizmų kultūrų raugu, po rauginimo pridedant arba nepridedant cukrinių ir kitų maisto žaliavų bei maisto priedų, kurio alkoholio koncentracija neviršija 1,2 tūrio proc.

Pagal minėto įsakymo nuostatas, saldiklis acesulfamas K nėra įtrauktas į giroje leidžiamų naudoti maisto priedų sąrašą.

Mėsa ir mėsos produktai

Galvijo raumuo. 2011 m balandžio 29 d. pagal Medžiagų liekanų gyvūnuose ir jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje, žuvyse ir meduje stebėsenos planą, atlikus cheminius tyrimus, tirtame galvijo raumenų mėginyje nustatytas oksitetraciklino ir jo epimero suminis kiekis – 115,0 µg/kg  (DLK – 100 µg/kg). Mėginys tyrimams buvo paimtas Klaipėdos a. VMVT inspektoriaus iš UAB „Pajūrio mėsinė“, Klaipėdos r.

Farmakologiškai aktyvių medžiagų didžiausias leistinas koncentracijas reglamentuoja 2009 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 37/2010 dėl farmakologiškai aktyvių medžiagų, jų klasifikacijos ir didžiausios leidžiamosios koncentracijos gyvūniniuose maisto produktuose.

Kiaulės mėsa ir jos gaminiai. 2011 m balandžio 20; 26 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus mikrobiologinius tyrimus, tirtuose 4 mėginiuose nustatytos trichinellų spp. lervos. Mėginiai tyrimams buvo paimti Kauno a. VMVT inspektorės.

Žmogus trichinelioze užsikrečia valgydamas žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą kiaulieną bei laukinių gyvūnų mėsą. Trichineliozė – tai kirmėlinė liga, kurią sukelia organizme parazituojančios apvaliosios kirmėlės trichinos. Šie sukėlėjai parazituoja kiaulių, šernų, pelių, žiurkių, ruonių, žmogaus organizme. Siekiant užtikrinti maisto saugą, Lietuvoje dėl trichineliozės būtina tirti kiaulieną, šernieną, arklieną, nutrijų ir bebrų mėsą.

Vaisiai ir daržovės

Apelsinai. Importuota iš Egipto, siuntos kiekis 23027,5 kg.2011 m balandžio 21 d. pagal Importuojamų maisto produktų kontrolės programą, atlikus cheminius tyrimus apelsinuose, aptikta pesticido ciflutrino likučio 0,22 ± 0,11 mg/kg (DLK – 0,02 mg/kg). Mėginys tyrimams paimtas iš UAB „Litbana“, sandėlio, Klaipėda.

Tirtame mėginyje nustatytas pesticido ciflutrino likutis – insekticidas (skirtas kovai su vabzdžiais). Į žmogaus organizmą jis patenka sąlyčio būdu arba per virškinamąjį traktą. Dažniausiai naudojamas siekiant apsaugoti vaisius, daržoves, grūdus nuo vabzdžių.

Žuvis ir žuvies produktai

Šaldyta, glazūruota jūros lydeka, be galvų. Importuota iš Ispanijos. 2011 m balandžio 1 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą, atlikus mikrobiologinius tyrimus, pilvo ertmėje rasta 1–16 negyvų Anisakis spp. nematodų lervų, raumenyse – 1 negyva negyvų Anisakis spp. nematodų lerva. Mėginys tyrimams buvo paimtas Šiaulių a. VMVT inspektorės iš UAB „Nabateja“, Šiauliai.

Žuvininkystės produktų kokybės reikalavimus reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės produktų higienos reikalavimus. Pagal minėto reglamento nuostatas, „Maisto tvarkymo subjektai neturi pateikti į rinką žuvininkystės produktų maistui, dėl kurių nekyla jokių abejonių, kad jie yra užkrėsti parazitais“.

Gyvos Anisakis lervos sukelia parazitinę ligą – anisakiazę. Siekiant išvengti užsikrėtimo anisakiaze, būtina laikytis šių prevencijos priemonių: sugautą žuvį kruopščiai ir kaip galima greičiau išvalyti, kad sumažėtų lervų migracija iš žarnų į raumenis, žuvį tinkamai termiškai apdoroti arba greitai užšaldyti.


Archyvas
2011 m. kovo mėn.
2011 m. vasario mėn.
2011 m. sausio mėn.


2010 m. sausio mėn.
2010 m. vasario mėn.
2010 m. kovo mėn.
2010 m. balandžio mėn.
2010 m. gegužės mėn.
2010 m. birželio mėn.
2010 m. liepos mėn.
2010 m. rugpjūčio mėn.
2010 m. rugsėjo mėn.
2010 m. spalio mėn.
2010 m. lapkričio mėn.
2010 m. gruodžio mėn.