Informacija apie 2010 m. balandžio mėn. ištirtus maisto produktus, neatitikusius teisės aktų reikalavimų

Informacija apie 2010 m. balandžio mėn. ištirtus maisto produktus, neatitikusius teisės aktų reikalavimų

Žuvis ir žuvies produktai

Strimelė, Baltijos silkė, 300 kg sužvejota Baltijos jūroje. 2010 m. balandžio 2 d. pagal Medžiagų liekanų gyvūnuose, piene, kiaušiniuose ir meduje 2009 metų stebėsenos planą atliktus cheminius tyrimus, nustatyti cheminiai teršalai, viršijantys didžiausią leistiną koncentraciją (DLK) – dioksinai (DLK 4 pg/g drėgno svorio), nustatyta 4,62 pg/g drėgno svorio. Mėginiai tyrimams buvo paimti Klaipėdos miesto VMVT inspektoriaus  iš UAB Prekybos namai "Aistra".

Dioksinus žuvininkystės produktuose reglamentuoja 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1881/2006, nustatantis didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas.
Pagal minėtą reglamentą, sąvoka „dioksinai“ apima 75 giminingų polichlorintų dibenzo-p-dioksinų (PCDD) ir 135 giminingų polichlorintų dibenzofuranų (PCDF) junginių grupę, iš kurių 17 junginių yra toksiški.
Dioksinai paprastai susidaro kaip pašaliniai buitinių atliekų deginimo, cheminės bei medžio apdirbimo pramonės produktai. Mažais kiekiais dioksinai gali susidaryti ir dėl natūralių priežasčių, pvz., miškų gaisro metu, dėl mikrobų veiklos arba ugnikalnių išsiveržimų.

Karštai rūkytos jūrinės lydekos, 24 kg partija. 2010 m. balandžio 8 d. pagal Patvirtinamųjų valstybinių maisto produktų mėginių tyrimų planą atliktus parazitologinius tyrimus, žuvies pilvo ertmėje rasta 1 negyva Anisakis spp. lerva, o raumenyse - inkapsuliuotų parazitinių pirmuonių Mikrosporų pseudocistų (vidutinė invazija). Mėginiai tyrimams buvo paimti Vilniaus miesto VMVT inspektoriaus iš UAB "Maxima LT". Produkcijos gamintojas UAB "Maxima LT" kulinarijos cechas. 

Sušaldyta Čilinė jūros lydeka, 800 kg partija importuota iš Peru. 2010 m. balandžio 26 d. pagal Patvirtinamųjų valstybinių maisto produktų mėginių tyrimų planą atliktus parazitologinius tyrimus, žuvies vidaus organų likučiuose rasta negyvų Anisakis spp. nematodų lervų. Mėginiai tyrimams buvo paimti Tauragės apskrities VMVT inspektoriaus iš UAB "Liguesa".

Žuvininkystės produktų kokybės reikalavimus reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės produktų higienos reikalavimus. Jame nurodoma, kad „Maisto tvarkymo subjektai neturi pateikti į rinką žuvininkystės produktų maistui, dėl kurių nekyla jokių abejonių, kad jie yra užkrėsti parazitais“.
Žuvys Anisakis lervomis užsikrečia prarijusios užsikrėtusius vėžiagyvius. Žmogus parazitine liga – anisakiaze gali susirgti suvartojęs užkrėstą gyvomis lervomis žalią arba netinkamai apdorotą jūros žuvį, taip pat galvakojus moliuskus (kalmarus, sepijas ir kt.).
Žmogui anisakiazės simptomai gali pasireikšti po kelių valandų nuo užsikrėtimo. Ligoniai dažniausiai skundžiasi pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu. Anisakis lervos žmogaus organizme gali sukelti žarnyno nepraeinamumą, alergines reakcijas.
Siekiant išvengti užsikrėtimo anisakiaze, būtina laikytis šių prevencijos priemonių: sugautą žuvį kruopščiai ir kaip galima greičiau išvalyti, kad sumažėtų lervų migracija iš žarnų į raumenis, tinkamai termiškai apdoroti arba greitai užšaldyti.

Vaisiai ir daržovės

Pjaustytos griežinėliais Jalapeno paprikos "Fragata", 9720 vienetų (po 220 g) įvežta iš Ispanijos. 2010 m. balandžio 21 d. pagal Patvirtinamųjų valstybinių maisto produktų mėginių tyrimų planą atliekant juslinį vertinimą buvo jaučiamas stiprus pašalinis kvapas. Mėginiai tyrimams buvo paimti Kauno miesto VMVT inspektoriaus iš UAB "Anira", produkcijos gamintojas - Angel Camacho Alimentacion.

Geriamasis ir šachtinių šulinių vanduo

Viešai tiekiamas geriamas vanduo iš individualaus gyvenamojo namo virtuvės čiaupo. 2010 m. balandžio 8 d. pagal Patvirtinamųjų valstybinių maisto produktų mėginių tyrimų planą atliktus cheminius tyrimus, nustatytas cheminis rodiklis, viršijantis didžiausią leistiną koncentraciją – bendroji geležis (DLK 200 μg/l), nustatyta 1873 μg/l. Mėginiai tyrimams buvo paimti Vilniaus miesto VMVT inspektoriaus. Vandens tiekėjas UAB "Vilniaus vandenys".

Šachtinio šulinio vanduo iš individualaus šachtinio šulinio. 2010 m. balandžio 23 d. pagal Patvirtinamųjų valstybinių maisto produktų mėginių tyrimų planą atliktus cheminius tyrimus, nustatyti cheminiai rodikliai, viršijantys didžiausią leistiną koncentraciją -  nitratai (DLK 50 mg/l), nustatyta 162 mg/l. Mėginiai tyrimams buvo paimti Vilniaus apskrities VMVT inspektoriaus iš sodybos, esančios Buivydžių seniūnijoje Vilniaus rajone.

Viešai tiekiamas geriamas vanduo. 2010 m. balandžio 15 d. pagal Patvirtinamųjų valstybinių maisto produktų mėginių tyrimų planą atliktus cheminius tyrimus, nustatytas cheminis rodiklis, viršijantis didžiausią leistiną koncentraciją – fluoridas (DLK 1,5 mg/l), nustatyta 2,45 mg/l. Mėginys tyrimams buvo paimtas Raseinių rajono VMVT inspektoriaus iš UAB "Raseinių vandenys".

Remiantis Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606), bendrojo geležis yra indikatorinis, o nitratai ir fluoridas – toksiniai (cheminiai) rodikliai.
Indikatorinis rodiklis – mikrobinis, cheminis ar fizikinis rodiklis, tiesiogiai nesietinas su kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai, tačiau atspindintis gamtinio (žalio) vandens savybes, geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo technologiją. Jis kontroliuojamas, kad būtų galima rasti geriamojo vandens saugos ir kokybės pažeidimo požymius, įspėti apie pavojų ir imtis atitinkamų priemonių.
Toksinis (cheminis) rodiklis – dėl galimo kenksmingo poveikio žmonių sveikatai kontroliuojamas cheminis rodiklis.
Nitratai šachtinio šulinio vandenyje gali atsirasti dėl azotinių trąšų, mėšlo naudojimo ar kitos žemės ūkio veiklos. 
Vartojant nitratais užterštą vandenį, žmogui gali pasireikšti methemoglobinemija, kurios metu atsiranda deguonies trūkumo požymiai. Ši būklė ypač pavojinga kūdikiams, nėščioms moterims, tam tikrų fermentų deficitą turintiems žmonėms.
Siekiant sumažinti šulinio vandens taršą nitratais, rekomenduojama taikyti priemones šuliniui valyti, pakartotinai tirti vandenį.
Esant padidintam nitratų kiekiui šulinio vandenyje, tokio vandens nenaudoti maistui.
Fluorido kiekis požeminiame vandenyje priklauso nuo uolienų tipo, tam tikrų mineralų buvimo vandenyje, kitų veiksnių.
Fluoridai žmogaus organizme gali sukelti dantų, skeleto fluorozę.


Mėsa ir mėsos produktai

Šalto rūkymo dešra "Nerija".  2010 m. balandžio 13 d. pagal Patvirtinamųjų valstybinių maisto produktų mėginių tyrimų planą atliekant juslinį vertinimą buvo nustatyti neatitinkantys reikalavimų mėginio jusliniai rodikliai – konsistencija: minkšta, pjaunant praranda formą (įdaras subyra), vaizdas pjūvyje: faršas su tuštumomis, faršo spalva nevienoda: centre – tamsiai raudona, arčiau apvalkalo – pilkšvai raudona. Mėginiai tyrimams buvo paimti Vilniaus miesto VMVT inspektoriaus iš Lietuvos karo akademijos valgyklos, produkcijos gamintojas - UAB "Kužių Agroįmonė".

Grūdai ir kruopos

Kvietinės kruopos "Pasaka", 8 vienetų (po 800g) partija. 2010 m. balandžio 9 d. pagal Patvirtinamųjų valstybinių maisto produktų mėginių tyrimų planą atliekant juslinį vertinimą buvo jaučiamas pašalinis kvapas ir skonis. Mėginiai tyrimams buvo paimti Kauno miesto VMVT inspektoriaus iš UAB "Norfos mažmena", produkcijos gamintojas - UAB "Biglio dribsnių gamyba".

Juslinius rodiklius kvietinėse kruopose reglamentuoja Privalomieji kruopų kokybės reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 52 „Dėl privalomųjų grūdų, miltų ir kruopų kokybės reikalavimų“ (Žin., 2001, Nr. 22-746). Reikalavimuose nurodyta, kad kvapas ir skonis turi būti būdingi atitinkamoms kruopoms, be aitraus pelėsių ar kito pašalinio kvapo ir be kartaus, rūgštaus ar kito pašalinio skonio.
Pašalinis kvapas ir skonis tirtose kruopose gali atsirasti dėl netinkamų produkto transportavimo, laikymo sąlygų ar kitų išorės veiksnių.

Kūdikių maistas

Bebi kviečių miško uogų košė kūdikiams nuo 6 mėnesių, 10 vienetų (po 250g) įvežta iš Slovėnijos. 2010 m. balandžio 7 d. pagal Augalinių maisto produktų taršos stebėsenos programą atliktus cheminius tyrimus, rasta pesticidų likučių, viršijančių didžiausią leistiną koncentraciją - piperonilo butoksidas (DLK 0,01 mg/kg), nustatyta 1,12 ± 0,56 mg/kg. Mėginiai tyrimams buvo paimti Klaipėdos miesto VMVT inspektoriaus iš UAB "Rimi Lietuva". Produkcijos gamintojas -  Droga Kolinska, importuotojas - UAB "Sabinos sandėliai".

Piperonilo butoksidas – sinergistas, didinantis augalų apsaugos produkte esančios (-ių) veikliosios (-iųjų) medžiagos (-ų) aktyvumą. Jis yra labai stabilus dėl savo cheminės struktūros. Dažniausiai piperonilo butoksidas naudojamas mišiniuose su insekticidais (kovais su vabzdžiais). Tirtos kūdikių košelės didžiąją dalį sudaro grūdinės kilmės produktai, todėl tikėtina, kad tirtame mėginyje nustatyto piperonilo butoksido tarša atsirado iš grūdinės kilmės produktų.