Informacija apie 2010 m. birželio mėn. ištirtus maisto produktus, neatitikusius teisės aktų reikalavimų

Informacija apie 2010 m.  birželio mėn.  ištirtus maisto produktus, neatitikusius teisės aktų reikalavimų 

Šachtinio šulinio vanduo
 
Šachtinio šulinio vanduo. 2010 m. birželio 2 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus cheminius tyrimus, 3 šachtinio šulinio vandens mėginiuose iš Varėnos rajono nustatyti cheminiai rodikliai - nitratai, viršijantys didžiausią leistiną normą (DLK – 50 mg/l) ir amonis, viršijantis didžiausią leistiną normą (DLK – 0,5 mg/l). Visuose mėginiuose nitratų rasta nuo 65 iki 233 mg/l, o 1 mėginyje amonio rasta 3,57 mg/l. Mėginiai tyrimams buvo paimti Varėnos rajono VMVT inspektoriaus.
 
Šachtinio šulinio vanduo. 2010 m. birželio 4-5 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus mikrobiologinius tyrimus, 6 šachtinio šulinio vandens mėginiuose iš Varėnos rajono nustatyti mikroorganizmai – žarniniai enterokokai, kurių 100 ml vandens neturi būti. Mėginiai tyrimams buvo paimti Varėnos rajono VMVT inspektoriaus.

Šachtinio šulinio vanduo. 2010 m. birželio 8 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus cheminius tyrimus, 6 šachtinio šulinio vandens mėginiuose iš Pasvalio rajono nustatyti cheminiai rodikliai - nitratai, viršijantys didžiausią leistiną normą (DLK – 50 mg/l). Visuose mėginiuose nitratų rasta nuo 51,9 iki 220 mg/l. O 1 mėginyje nustatyta  amonis, viršijantis didžiausią leistiną normą (DLK -  0,5 mg/l), rasta – 1,32 mg/l. Mėginiai tyrimams buvo paimti Pasvalio rajono VMVT inspektoriaus.

Šachtinio šulinio vanduo. 2010 m. birželio 9 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus mikrobiologinius tyrimus, 7 šachtinio šulinio vandens mėginiuose iš Pasvalio rajono nustatyti mikroorganizmai – Esherichia coli ir žarniniai enterokokai, kurių 100 ml vandens neturi būti. Mėginiai tyrimams buvo paimti Pasvalio rajono VMVT inspektoriaus.

Šachtinio šulinio vanduo. 2010 m. birželio 10 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus cheminius tyrimus, 6 šachtinio šulinio vandens mėginiuose iš Joniškio rajono nustatyti cheminiai rodikliai - nitratai, viršijantys didžiausią leistiną normą (DLK – 50 mg/l). Visuose mėginiuose nitratų rasta nuo 62 iki 262,3 mg/l. Taip pat 2 mėginiuose nustatyta nitritai, viršijantys didžiausią leistiną normą (DLK -  0,50 mg/l), rasta – 0,68 ir 1,1 mg/l ir amonis (DLK – 0,50 mg/l) – 6,14 mg/l. Mėginiai tyrimams buvo paimti Joniškio rajono VMVT inspektoriaus.

Šachtinio šulinio vanduo. 2010 m. birželio 12 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus mikrobiologinius tyrimus, 5 šachtinio šulinio vandens mėginiuose iš Joniškio rajono nustatyti mikroorganizmai – Esherichia coli ir žarniniai enterokokai, kurių 100 ml vandens neturi būti. Mėginiai tyrimams buvo paimti Joniškio rajono VMVT inspektoriaus.

Šachtinio šulinio vanduo. 2010 m. birželio 14 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus cheminius tyrimus, 8 šachtinio šulinio vandens mėginiuose iš Šiaulių rajono nustatyti cheminiai rodikliai - nitratai, viršijantys didžiausią leistiną normą (DLK – 50 mg/l). Visuose mėginiuose nitratų rasta nuo 51,1 iki 151,9 mg/l. O 1 mėginyje nustatyti nitritai, viršijantys didžiausią leistiną normą (DLK -  0,50 mg/l), rasta – 0,69 mg/l ir amonis (DLK – 0,50 mg/l), rasta – 11,33 mg/l. Mėginiai tyrimams buvo paimti Šiaulių apskrities VMVT inspektoriaus.

Šachtinio šulinio vanduo. 2010 m. birželio 13 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus mikrobiologinius tyrimus, 12 šachtinio šulinio vandens mėginių iš Šiaulių rajono nustatyti mikroorganizmai – Esherichia coli ir žarniniai enterokokai, kurių 100 ml vandens neturi būti. Mėginiai tyrimams buvo paimti Šiaulių apskrities VMVT inspektoriaus.
 
Šachtinio šulinio vanduo. 2010 m. birželio 10-19 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus cheminius tyrimus, 6 šachtinio šulinio vandens mėginiuose iš Radviliškio rajono nustatyti cheminiai rodikliai - nitratai, viršijantys didžiausią leistiną normą (DLK – 50 mg/l). Visuose mėginiuose nitratų rasta nuo 57 iki 208 mg/l. Mėginiai tyrimams buvo paimti Radviliškio rajono VMVT inspektoriaus.

Šachtinio šulinio vanduo. 2010 m. birželio 12-19 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus mikrobiologinius tyrimus, 11 šachtinio šulinio vandens mėginių iš Radviliškio rajono nustatyti mikroorganizmai - Esherichia coli ir žarniniai enterokokai, kurių 100 ml vandens neturi būti. Mėginiai tyrimams buvo paimti Radviliškio rajono VMVT inspektoriaus.

Šachtinio šulinio vanduo. 2010 m. birželio 19 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus cheminius tyrimus, šachtinio šulinio vandens mėginyje iš Akmenės rajono nustatyti cheminiai rodikliai - nitratai, viršijantys didžiausią leistiną normą (DLK –50 mg/l), rasta 53 mg/l. Mėginys tyrimams buvo paimtas Akmenės rajono VMVT inspektoriaus.

Šachtinio šulinio vanduo. 2010 m. birželio 21 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus mikrobiologinius tyrimus, šachtinio šulinio vandens mėginyje iš Akmenės rajono nustatyti mikroorganizmai - Esherichia coli ir žarniniai enterokokai, kurių 100 ml vandens neturi būti. Mėginiai tyrimams buvo paimti Akmenės rajono VMVT inspektoriaus.

Šachtinio šulinio vanduo. 2010 m. birželio 18-19 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus cheminius tyrimus, 10 šachtinio šulinio vandens mėginių iš Kelmės rajono nustatyti cheminiai rodikliai - nitratai, viršijantys didžiausią leistiną normą (DLK – 50 mg/l). Visuose mėginiuose nitratų rasta nuo 55 iki 141 mg/l. O 1 mėginyje nustatytas amonis, viršijantys didžiausią leistiną normą (DLK -  0,50 mg/l), rasta – 3,58 mg/l. Mėginiai tyrimams buvo paimti Kelmės rajono VMVT inspektoriaus.

Šachtinio šulinio vanduo. 2010 m. birželio 19 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus mikrobiologinius tyrimus, 15 šachtinio šulinio vandens mėginių iš Kelmės rajono nustatyti mikroorganizmai - Esherichia coli ir žarniniai enterokokai, kurių 100 ml vandens neturi būti. Mėginiai tyrimams buvo paimti Kelmės rajono VMVT inspektoriaus.

Šachtinio šulinio vanduo. 2010 m. birželio 19 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus cheminius tyrimus, 3 šachtinio šulinio vandens mėginiuose iš Pakruojo rajono nustatyti cheminiai rodikliai - nitratai, viršijantys didžiausią leistiną normą (DLK – 50 mg/l). Visuose mėginiuose nitratų rasta nuo 56 iki 197 mg/l. Mėginiai tyrimams buvo paimti Pakruojo rajono VMVT inspektoriaus.

Šachtinio šulinio vanduo. 2010 m. birželio 19-21 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus mikrobiologinius tyrimus, 14 šachtinio šulinio vandens mėginių iš Pakruojo rajono nustatyti mikroorganizmai - Esherichia coli ir žarniniai enterokokai, kurių 100 ml vandens neturi būti. Mėginiai tyrimams buvo paimti Pakruojo rajono VMVT inspektoriaus.

Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Siekiant apsaugoti šulinio vandenį nuo taršos, būtina tinkamai prižiūrėti šulinius. Daugiau informacijos apie šulinių vandens saugą ir kokybę rasite čia.

 Konditerijos gaminiai

Šokoladinis kremas "Cikonella" su sausainiais, siuntos kiekis 600 kg iš Turkijos. 2010 birželio 1 d. pagal Importuojamų maisto produktų kontrolės programą atlikus genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) tyrimus, šokoladiniame kreme rasta daugiau kaip 5% genetiškai modifikuotos sojos. Mėginiai tyrimams buvo paimti Vilniaus miesto VMVT inspektoriaus. Gamintojas - „Saray Biskuvi ve Gida“.

Pagal Europos Komisijos reglamentus, visi maisto produktai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) arba kuriuose yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO, privalo būti ženklinami, nurodant kad  „Šiame produkte yra genetiškai modifikuotų organizmų“ arba „Šiame produkte yra genetiškai modifikuotų organizmų (nurodomas organizmo pavadinimas, pvz., sojų).
Dažniausiai genų inžinerija yra keičiamos sojos pupelės, javai, kukurūzai, bulvės. Saldainių gamybai naudojamas sojų lecitinas, kuris gali būti pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų.
Lietuvos rinkoje esančių genetiškai modifikuotų maisto produktų sąrašą rasite Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos internetinėje svetainėje: 
http://vmvt.lt/lt/maisto.sauga.ir.kokybe/gmo.produktu.kontrole/gmo.produktu.sarasas/

 Mėsa ir mėsos produktai

 Šaltai rūkyta dešra „Žemaitišks smoks“. 2010 m. birželio 22 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus mikrobiologinius tyrimus, šaltai rūkytoje dešroje rasta baltyminių mėsos pakaitalų, kurių aukščiausios rūšies šaltai rūkytose dešrose neturi būti, o nustatyta – 0,4 %. Mėginiai tyrimams buvo paimti Vilniaus miesto VMVT inspektoriaus iš IĮ „Doros mažmena“ autoparduotuvės, esančios Vilniuje. Gamintojas - UAB „Dora“.

Mėsos gaminių kokybės reikalavimus reglamentuoja Lietuvos standartas LST 1919:2003 „Mėsos gaminiai“.
Tirtuose mėginiuose nustatyti baltyminiai mėsos pakaitalai – maisto medžiagos, kurių didžiąją funkcinių maisto medžiagų dalį sudaro baltymai (sojos baltymų izoliatas, kviečių baltymų koncentratas, kiaušinių milteliai, kraujo plazma, pieno milteliai, natrio kazeinatas ir kt.).
Leidžiamas baltyminių mėsos pakaitalų kiekis produkte priklauso nuo jo rūšies. Pagal minėtą standartą, aukščiausios rūšies termiškai neapdorotuose mėsos gaminiuose baltyminių mėsos pakaitalų neturi būti, o I ir II rūšies termiškai neapdorotuose mėsos gaminiuose  jų turi būti ne daugiau kaip 1-2 proc.

Žuvis ir žuvies produktai

Argentininės jūrų lydekos be galvų ir uodegų (šaldytos, glazūruotos) iš Ispanijos. 2010 m. birželio 18 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus parazitologinius tyrimus, žuvies pilvo ertmėje rasta negyvų Anisakis spp. nematodų lervų. Mėginiai tyrimams buvo paimti Vilniaus miesto VMVT inspektoriaus iš prekybos centro „Maxima“, esančio Vilniuje, produkcijos gamintojas – UAB „Salų žuvys“.

Žuvininkystės produktų kokybės reikalavimus reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės produktų higienos reikalavimus. Jame nurodoma, kad „Maisto tvarkymo subjektai neturi pateikti į rinką žuvininkystės produktų maistui, dėl kurių nekyla jokių abejonių, kad jie yra užkrėsti parazitais“.
Žuvys Anisakis lervomis užsikrečia prarijusios užsikrėtusius vėžiagyvius. Žmogus parazitine liga – anisakiaze gali susirgti suvartojęs užkrėstą gyvomis lervomis žalią arba netinkamai apdorotą jūros žuvį, taip pat galvakojus moliuskus (kalmarus, sepijas ir kt.).
Žmogui anisakiazės simptomai gali pasireikšti po kelių valandų nuo užsikrėtimo. Ligoniai dažniausiai skundžiasi pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu. Anisakis lervos žmogaus organizme gali sukelti žarnyno nepraeinamumą, alergines reakcijas.
Siekiant išvengti užsikrėtimo anisakiaze, būtina laikytis šių prevencijos priemonių: sugautą žuvį kruopščiai ir kaip galima greičiau išvalyti, kad sumažėtų lervų migracija iš žarnų į raumenis, tinkamai termiškai apdoroti arba greitai užšaldyti.