Informacija apie 2010 m. rugsėjo mėn. ištirtus maisto produktus, neatitikusius teisės aktų reikalavimų

Vanduo (geriamasis, šachtinio šulinio)
 
Šachtinio šulinio vanduo. 2010 m. rugsėjo 3 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus mikrobiologinius tyrimus, šachtinio šulinio vandens mėginyje iš Molėtų rajono nustatyti mikroorganizmai – žarniniai enterokokai, kurių 100 ml vandens neturi būti. Mėginiai tyrimams buvo paimti Molėtų rajono VMVT inspektoriaus.
 
Šachtinio šulinio vanduo. 2010 m. rugsėjo 2 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus cheminius tyrimus, šachtinio šulinio vandens mėginyje iš Molėtų rajono nustatyti cheminiai rodikliai - nitratai, viršijantys didžiausią leistiną normą (DLK – 50 mg/l), rasta 55 mg/l. Mėginiai tyrimams buvo paimti Molėtų rajono VMVT inspektoriaus.
 
Šachtinio šulinio vanduo. 2010 m. rugsėjo 27 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus cheminius tyrimus, 2 šachtinio šulinio vandens mėginiuose iš Joniškio rajono nustatyti cheminiai rodikliai - nitratai, viršijantys didžiausią leistiną normą (DLK – 50 mg/l). Nitratų rasta 91 ir 136 mg/l. Mėginiai tyrimams buvo paimti Joniškio rajono VMVT inspektoriaus.

Šachtinio šulinio vanduo. 2010 m. rugsėjo 21 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus mikrobiologinius tyrimus, 5 šachtinio šulinio vandens mėginiuose iš Širvintų rajono nustatyti mikroorganizmai – Esherichia coli ir žarniniai enterokokai, kurių 100 ml vandens neturi būti. Mėginiai tyrimams buvo paimti Širvintų rajono VMVT inspektoriaus.
 

Šachtinio šulinio vanduo. 2010 m. rugsėjo 27 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus mikrobiologinius tyrimus, 4 šachtinio šulinio vandens mėginiuose iš Joniškio rajono nustatyti mikroorganizmai – Esherichia coli ir žarniniai enterokokai, kurių 100 ml vandens neturi būti. Mėginiai tyrimams buvo paimti Joniškio rajono VMVT inspektoriaus.
 

Šachtinio šulinio vanduo. 2010 m. rugsėjo 27 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus cheminius tyrimus, šachtinio šulinio vandens mėginyje iš Joniškio rajono nustatyti cheminiai rodikliai - nitritai, viršijantys didžiausią leistiną normą (DLK – 0,50 mg/l), rasta - 1,08 mg/l ir amonis, viršijantis didžiausią leistiną normą (DLK – 0,50 mg/l), o rasta - 3,94 mg/l. Mėginiai tyrimams buvo paimti Joniškio rajono VMVT inspektoriaus.
 

Šachtinio šulinio vanduo. 2010 m. rugsėjo 29 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus cheminius tyrimus, šachtinio šulinio vandens mėginyje iš Elektrėnų nustatyti cheminiai rodikliai - nitratai, viršijantys didžiausią leistiną normą (DLK – 50 mg/l), rasta - 88 mg/l. Mėginiai tyrimams buvo paimti Vilniaus apskrities VMVT inspektoriaus.
 

Gazuotas geriamasis vanduo "Esentuki 4", 5846 litrų siunta importuota iš Rusijos. 2010 m. rugsėjo 24 d. pagal Importuojamų maisto produktų kontrolės programą atlikus cheminius tyrimus, geriamojo vandens mėginyje nustatyti cheminiai rodikliai, viršijantys didžiausią leistiną koncentraciją – fluoridas (DLK 1,5 mg/l), rasta 2,4 mg/l mg/l, nitritas (DLK 0,5 mg/l), nustatyta 1,5 mg/l. Mėginiai tyrimams buvo paimti Kėdainių rajono VMVT inspektoriaus iš UAB "Rivona" sandėlio, esančio Kėdainiuose. Produkcijos gamintojas - OOO "Zavod mineralnych vod Oktiabr-A".
 

Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Geriamasis vanduo yra saugus ir sveikas vartoti, kai atitinka minėtos higienos normos minimalius mikrobinius ir cheminius rodiklius. Remiantis higienos normos nuostatomis, bet koks nustatytų reikalavimų pažeidimas turi būti nedelsiant ištirtas, nustatyta jo priežastis, informuotos įgaliotos institucijos bei geriamojo vandens vartotojai ir imtasi atkuriamųjų veiksmų geriamojo vandens saugai užtikrinti.

Kiaušiniai

Kiaušiniai, partijos dydis - 10310 vienetų. 2010 m. rugsėjo 23 d. pagal Medžiagų liekanų gyvūnuose, piene, kiaušiniuose ir meduje stebėsenos planą atlikus cheminius tyrimus, kiaušiniuose nustatytas fluorokvinolonų grupės chemoterapinis vaistas enrofloksacinas  - 130,95 μg/kg, kurio neturi būti. Mėginiai tyrimams buvo paimti Ukmergės rajonoVMVT inspektoriaus iš UAB "Zujų paukštynas", Ukmergės rajone. 
 
Kiaušiniai, partijos dydis - 13499 vienetų. 2010 m. rugsėjo 23 d. pagal Medžiagų liekanų gyvūnuose, piene, kiaušiniuose ir meduje stebėsenos planą atlikus cheminius tyrimus, kiaušiniuose nustatytas fluorokvinolonų grupės chemoterapinis vaistas enrofloksacinas  - 93,42 μg/kg, kurio neturi būti. Mėginiai tyrimams buvo paimti Ukmergės rajonoVMVT inspektoriaus iš UAB "Zujų paukštynas", Ukmergės rajone.

Kiaušiniai, partijos dydis - 35000 vienetų. 2010 m. rugsėjo 23 d. pagal Medžiagų liekanų gyvūnuose, piene, kiaušiniuose ir meduje stebėsenos planą atlikus cheminius tyrimus, kiaušiniuose nustatytas fluorokvinolonų grupės chemoterapinis vaistas enrofloksacinas  - 231,53 μg/kg, kurio neturi būti. Mėginiai tyrimams buvo paimti Zarasų rajonoVMVT inspektoriaus iš ŽŪB "Sparnai", Zarasų rajone.

Farmakologiškai aktyvių medžiagų didžiausias leistinas koncentracijas reglamentuoja 2009 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 37/2010 dėl farmakologiškai aktyvių medžiagų, jų klasifikacijos ir didžiausios leidžiamosios koncentracijos gyvūniniuose maisto produktuose. Pagal minėto reglamento nuostatas, enrofloksacinas nevartotinas gyvūnams, kurių kiaušiniai skirti žmonėms vartoti.
Enrofloksacinas yra veterinarinis vaistas, naudojamas gyvūnų infekcinių ligų gydymui.

 

Grūdai ir kruopos

Plikyti ryžiai "Optima linija", importuota iš Kinijos (siuntos kiekis - 28 pakeliai po 0,8 kg). 2010 m. rugsėjo 1 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus parazitologinius tyrimus, ryžiuose rastos 4 gyvos aruodinių kenkėjų lervos. Mėginiai tyrimams buvo paimti Kauno miesto VMVT inspektoriaus iš prekybos centro "Maxima" salės, esančios Kaune. Produkcijos fasuotojas – UAB "Galinta ir partneriai".

Miežinės kruopos (kilmės šalis -  Lietuva). 2010 m. rugsėjo 10 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus parazitologinius tyrimus, kruopose rastos gyvos aruodinių kenkėjų lervos (nesuskaičiuojamai). Mėginiai tyrimams buvo paimti Radviliškio rajono VMVT inspektoriaus iš S.Krivickio įmonės "Fasma", esančios Radviliškyje.

Žirniai šlifuoti skaldyti (kilmės šalis - Lietuva). 2010 m. rugsėjo 10 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus parazitologinius tyrimus, žirniuose rastos gyvos aruodinių kenkėjų lervos (nesuskaičiuojamai). Mėginiai tyrimams buvo paimti Radviliškio rajono VMVT inspektoriaus iš S.Krivickio įmonės "Fasma", esančios Radviliškyje.

Avižiniai dribsniai, (kilmės šalis -  Lietuva). 2010 m. rugsėjo 27 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus parazitologinius tyrimus, avižiniuose dribsniuose rastos 9 gyvos aruodinių kenkėjų lervos. Mėginiai tyrimams buvo paimti Radviliškio rajono VMVT inspektoriaus iš prekybos centro "Norfa", esančio Radviliškyje. Produkcijos gamintojas – S.Krivickio įmonė "Fasma".

Aruodinių kenkėjų kiekį ryžiuose, grūduose ir kruopose reglamentuoja Lietuvos standartas LST ISO 7301:2004 „Ryžiai. Bendrieji reikalavimai“ bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. 52 „Dėl privalomųjų grūdų, miltų ir kruopų kokybės reikalavimų“. Pagal minėtų teisės aktų nuostatas, tirtuose mėginiuose aruodinių kenkėjų neturi būti. Aruodiniai kenkėjai ryžiuose, grūduose ir kruopose gali atsirasti dėl netinkamų produkto laikymo, transportavimo sąlygų ar kitų išorės veiksnių. Siekiant užtikrinti minėtų produktų saugą ir kokybę, juos rekomenduojama laikyti sausoje, vėsioje ir tamsioje vietoje.

 

Jūrinės lydekos (sušaldytos, glazūruotos), importuotos iš Argentinos. 2010 m. rugsėjo 9 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus parazitologinius tyrimus, žuvų pilvo ertmėje rasta negyvų Anisakis spp. nematodų lervų. Mėginiai tyrimams buvo paimti Vilniaus miesto VMVT inspektoriaus iš prekybos centro "Maxima Bazė", esančio Vilniuje. Produkcijos gamintojas - UAB "Vičiūnai ir partneriai".
 

Argentininės jūrų lydekos (be galvų ir uodegų), importuotos iš Ispanijos. 2010 m. rugsėjo 9 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus parazitologinius tyrimus, žuvų pilvo ertmėje rasta negyvų Anisakis spp. nematodų lervų. Mėginiai tyrimams buvo paimti Vilniaus miesto VMVT inspektoriaus iš prekybos centro "Maxima Bazė", esančio Vilniuje. Produkcijos gamintojas - SIA "Salas zivis", Latvija.
 

Menkės filė, 13405 kg partija importuota iš Rusijos. 2010 m. rugsėjo 20 d. pagal Importuojamų maisto produktų kontrolės programą atlikus parazitologinius tyrimus, žuvies raumenyse rasta 1 negyva Anisakis spp. nematodų lerva. Mėginiai tyrimams buvo paimti Marijampolės apskrities VMVT inspektoriaus iš UAB "Arnika". Produkcijos gamintojas - JSV "Baltikfishindustrija".
 

Žuvininkystės produktų kokybės reikalavimus reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės produktų higienos reikalavimus. Pagal minėto reglamento nuostatas,  „Maisto tvarkymo subjektai neturi pateikti į rinką žuvininkystės produktų maistui, dėl kurių nekyla jokių abejonių, kad jie yra užkrėsti parazitais“.
Anisakis lervos sukelia parazitinę ligą – anisakiazę. Žmogus šia liga gali susirgti suvartojęs užkrėstą gyvomis lervomis žalią arba netinkamai apdorotą jūros žuvį, taip pat galvakojus moliuskus (kalmarus, sepijas ir kt.). Liga dažniausiai pasireiškia pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu. Anisakis lervos žmogaus organizme gali sukelti žarnyno nepraeinamumą, alergines reakcijas.
Siekiant išvengti užsikrėtimo anisakiaze, būtina laikytis šių prevencijos priemonių: sugautą žuvį kruopščiai ir kaip galima greičiau išvalyti, kad sumažėtų lervų migracija iš žarnų į raumenis, žuvį tinkamai termiškai apdoroti arba greitai užšaldyti.
 

Konditerijos gaminiai

Saldainiai "Triufel Lasošči", 1152 kg siunta importuota iš Ukrainos. 2010 m. rugsėjo 29 d. pagal Importuojamų maisto produktų kontrolės programą atlikus genetiškai modifikuotų organizmų tyrimus (GMO), saldainiuose rasta daugiau kaip 5% genetiškai  modifikuotos sojos. Mėginiai tyrimams buvo paimti Klaipėdos miesto VMVT inspektoriaus iš UAB "Baltijos bretlingis" sandėlio, esančio Klaipėdoje. Produkcijos gamintojas - OAO PTKF "Lasošči".
 

Pagal Europos Komisijos reglamentus, visi maisto produktai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) arba kuriuose yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO, privalo būti ženklinami, nurodant kad  „Šiame produkte yra genetiškai modifikuotų organizmų“ arba „Šiame produkte yra genetiškai modifikuotų organizmų (nurodomas organizmo pavadinimas, pvz., sojų).
Dažniausiai genų inžinerija yra keičiamos sojos pupelės, javai, kukurūzai, bulvės. Saldainių gamybai naudojamas sojų lecitinas, kuris gali būti pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų.

 

Vaisiai ir daržovės
 
Vynuogės Sultana, 19800 kg partija importuota iš Turkijos. 2010 m. rugsėjo 30 d. pagal Importuojamų maisto produktų kontrolės programą atlikus cheminius tyrimus vynuogėse nustatytas pesticidai metomilas ir tiodikarbas (metomilo ir tiodikarbo suma, išreikšta kaip metomilas), viršijantys didžiausią leistiną koncentraciją (DLK - 0,02 mg/kg), rasta 0,088±0,044 mg/kg. Mėginiai tyrimams buvo paimti Kėdainių rajono VMVT inspektoriaus iš UAB "Rivona" sandėlio, esančio Kėdainiuose. Produkcijos eksportuotojas "JWS TARIM EXPORT LTD".
 

Didžiausius leistinus pesticidų likučių kiekius (DLK) augalinės ir gyvūninės kilmės maiste reglamentuoja 2005 m. vasario 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 91/414/EB.
Tirtame mėginyje nustatytas pesticido likutis metomilas ir tiodikarbas (metomilo ir tiodikarbo suma, išreikšta kaip metomilas) – insekticidas ir akaricidas. Į žmogaus organizmą jis patenka sąlyčio būdu arba per virškinamąjį traktą. Dažniausiai naudojamas siekiant apsaugoti vaisius, vynmedžius, alyvmedžius, daržoves, laukų pasėlius nuo vabzdžių ir erkių. 
  
 
Alkoholiniai gėrimai

"Čižo" alus  (5,2 %), partijos dydis 30 litrų. 2010 m. rugsėjo 14 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus cheminius tyrimus aluje, sausųjų medžiagų  kiekis pradinėje misoje nustatyta 12,22 ± 0,10 proc., o pagal gamintojo receptūrą turi būti 13,5 ± 0,5 proc. Mėginiai tyrimams buvo paimti Vilniaus miesto VMVT inspektoriaus iš alaus baro pilstymo įrangos čiaupo. Produkcijos gamintojas - R.Čižo alaus darykla, Zarasų rajonas.

"Butautų dvaro alus" (šviesus 5%), partijos dydis 25 litrai. 2010 m. rugsėjo 14 d. pagal Patvirtinamųjų maisto produktų mėginių tyrimų planą atlikus cheminius tyrimus aluje, sausųjų medžiagų  kiekis pradinėje misoje nustatyta 9,31 ± 0,07 proc., o pagal gamintojo receptūrą turi būti 10,0±0,3 proc. Mėginiai tyrimams buvo paimti Vilniaus miesto VMVT inspektoriaus iš alaus baro alaus pilstymo įrangos čiaupo. Produkcijos gamintojas - UAB"Butautų dvaro brovaras", Biržų rajonas.

Alaus kokybės rodiklius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. 487 „Dėl alaus apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento patvirtinimo“. Pagal minėto įsakymo nuostatas, kiekvienam konkretaus pavadinimo alui turi būti parengta receptūra, kurią tvirtina įmonės vadovas. Alaus sausųjų medžiagų kiekio pradinėje misoje nuokrypos nuo receptūroje nurodytų neturi viršyti kaimiškam alui  ±0,5 masės proc., o kitam alui ±0,3 masės proc.