Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas

J. Kairiūkščio g. 10
08409 Vilnius


Tel. (8 5) 278 0470
Faksas (8 5) 278 0471
El. paštas nmvrvi@vet.lt

Maisto produktų mėginių priėmimas
Tel. (8 5) 278 0481
Ne maisto produktų mėginių priėmimas
Tel. (8 5) 278 0498
Juridinio asmens kodas
190781293

Duomenys apie Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Naujienos


Nitratai špinatuose ir salotose
2009-09-23 / Bendros

Nitratai yra azoto junginiai, natūraliai randami dirvožemyje, naudojami laukų tręšimui. Šie junginiai yra baltymų šaltinis augalams. Nitratai maisto produktuose, pavyzdžiui, mėsoje, sūryje, žuvyje – gali veikti kaip maisto priedai. 

Patys nitratai nėra labai toksiški. Tačiau žmogaus organizme iš nitratų gali susidaryti nitritai, o iš jų – n–nitrozo junginiai, įskaitant nitrozaminus.

Atliekant eksperimentinius tyrimus su gyvūnais, įrodyta, kad dauguma minėtų junginių yra kancerogeniški. Dėl šios priežasties su maistu suvartojamų nitratų kiekis turėtų būti ribotas. 

Nitratų aptinkame įvairiuose maisto produktuose. Jų randame geriamajame vandenyje, grūduose, vaisiuose, daržovėse, mėsoje, sūryje, žuvies produktuose. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) nustatė leistiną nitratų paros suvartojimo normą – nuo 0 iki 3,65 mg/kg kūno svorio. Kasdien su maistu gaunant tokį nitratų kiekį, jokios rizikos sveikatai nenustatyta. Apskaičiuota, kad leistina nitratų paros suvartojimo norma suaugusiam vyrui (sveriančiam 70 kg) yra iki 256 mg, o moteriai (sveriančiai 58 kg) – iki 212 mg,  vaikui (sveriančiam 25 kg) – iki 93 mg.
 
Daržovės yra pagrindinis nitratų šaltinis. Ilgai laikant daržoves, nitratų kiekis jose nekinta. Didžiausi nitratų kiekiai nustatomi po luobele arba kotuose, priklausomai nuo daržovės rūšies. Daržovėse nitratų susikaupia daugiau, kai neteisingai laikomasi agrotechnikos reikalavimų. Jose nitratų padaugėja esant drėgnam ir lietingam orui.

Įvairiose daržovėse, pavyzdžiui: salotose, špinatuose, gūžiniuose ir lapiniuose kopūstuose, burokėliuose bei ridikėliuose gali būti didelis nitratų kiekis, priklausomai nuo metų laiko ir dirbamos žemės ploto. Ypač didelis nitratų kiekis kaupiasi gražgarstėse salotose. Vokietijos rizikos vertinimo instituto duomenimis, tyrimų metu nustatyta, kad minėtose salotose vidutinis nitratų kiekis gali svyruoti nuo 4700 iki 4800 mg/kg, o prieš ketverius metus beveik pusėje tirtų gražgarsčių salotų nustatytas didesnis nitratų kiekis – virš 5000 mg/kg. Nitratų kiekio sumažėjimas gražgarstėse salotose, o taip pat špinatuose yra siejamas su ūkininkų pastangomis mažinti nitratų kiekį jų auginamose daržovėse. 

Vokietijos rizikos vertinimo instituto specialistai įvertino gražgarsčių salotų, kuriose kaupiasi didelis nitratų kiekis, riziką žmogaus sveikatai. Specialistai pažymėjo, kad, suvartojus daugiau šios rūšies salotų, su jomis gaunamų nitratų kiekis kartais gali viršyti PSO nustatytą leistiną nitratų paros suvartojimo normą. Tikėtina, kad leistinos normos viršijimas nėra ilgalaikis, todėl rizikos žmogaus sveikatai nėra.

Įdomu tai, kad Europos Sąjunga planuoja padidinti didžiausią leistiną nitratų kiekį špinatuose ir salotose, o štai gražgarstėse salotose didžiausias leistinas nitratų kiekis bus nustatytas pirmąkart. Tačiau Vokietijos rizikos vertinimo instituto specialistai prieštarauja Europos Sąjungos planams didinti didžiausią leistiną nitratų kiekį špinatuose ir salotose, kadangi sužlugtų ūkininkų dedamos pastangos, siekiant sumažinti šių daržovių užterštumą.

Minėto instituto specialistai sutinka su siūlymu nustatyti didžiausią leistiną nitratų kiekį gražgarstėse salotose. Tačiau ši norma turėtų būti mažesnė nei šiuo metu svarstoma Europos Sąjungoje (5000 arba 6000 mg/kg), kadangi per dieną suvartojus daugiau nei 26 g gražgarsčių salotų, kuriose vidutinis nitratų kiekis yra 4252 mg/kg, o taip pat kitų produktų, kuriose yra nitratų, būtų viršyta leistina nitratų paros suvartojimo norma.

Europos Sąjungoje nitratų kiekį, priklausomai nuo išauginimo laiko ir auginimo sąlygų, šviežiuose, konservuotuose, stipriai sušaldytuose arba sušaldytuose špinatuose bei šviežiose ir gūžinėse salotose reglamentuoja 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1881/2006, nustatantis didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas.  Pagal šį reglamentą salotoms, užaugintoms sezono metu, taikoma griežtesnė nitratų didžiausia leistina koncentracija (DLK), kadangi sezono metu būtina naudoti mažiau trąšų. 

Lietuvos Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute nitratų kiekis tiriamas ne tik daržovėse, bet ir piene, mėsoje bei jų produktuose, vaisiuose, vandenyje.

Nuo 2008 metų iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio buvo atlikti 129 daržovių mėginių tyrimai nitratų kiekiui nustatyti. Vienas tyrimo rezultatas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Siekiant sumažinti su daržovėmis suvartojamų nitratų kiekį, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pataria vartotojams daržoves valgyti sezono metu. Tokiose daržovėse yra mažiau nitratų, nes sezono metu jos auga optimaliomis sąlygomis, todėl jas tręšti reikia mažiau.

Pranešimas parengtas pagal Vokietijos rizikos vertinimo instituto informaciją -  http://www.bfr.bund.de/cm/245/nitrate_in_rocket_lettuce_spinach_and_other_lettuces.pdf

 


Kitos naujienos

Paskutinis atnaujinimas: 2012-02-05 03:57:23

Kaip vertinate Instituto personalo bendravimą su klientais, paslaugumą?

 Blogai
 Patenkinamai
 Gerai
 Labai gerai
Užsakykite naujienlaiškius:


NMVRVI darbuotojams