Naujienos

Spausdinti

Europos Sąjungos šalyse tampa tradicija rudenį rengti Europos veterinarijos savaitę. Rugsėjo 28 – spalio 4 dienomis vykstančios akcijos tikslai – visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse akcentuoti veterinarijos svarbą ir ES vaidmenį saugant piliečių sveikatą bei užtikrinant gyvūnų sveikatingumą. Pagrindinis šios akcijos šūkis „Gyvūnai + Žmonės = Viena sveikata“ ypač pabrėžia tamprų ryšį tarp gyvūnų ir visuomenės sveikatos.
 
Vienas pagrindinių rengiamos kampanijos uždavinių – kuo plačiau propaguoti ES ir jos valstybių narių vaidmenį užtikrinant gyvūnų sveikatą, žmonių maisto saugą ir kokybę, gyventojų apsaugą nuo zoonozių (bendrų ligų gyvūnams ir žmonėms), didinti visuomenės susidomėjimą gyvūnų gerovės ir sveikatingumo bei maisto saugos klausimais. Veterinarijos savaitės metu bus organizuojami įvairūs renginiai, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į šias aktualias temas.

Šiais metais renginiai prasideda Pasaulinės pasiutligės dienos minėjimu rugsėjo 28 dieną. Pasaulinės pasiutligės dienos tikslas – priminti pasaulio gyventojams, kad pasiutligė yra pati pavojingiausia žmonių ir gyvūnų liga, kurios prevencijai ir kontrolei reikia skirti didelį dėmesį ir pakankamai lėšų.

Pasiutligė – virusinė liga, kurios metu pažeidžiama centrinė nervų sistema. Žmogus šia liga užsikrečia įkandus pasiutusiam gyvūnui ir su jo seilėmis virusui patekus į žaizdą. Labai retai galima užsikrėsti seilėms patekus ant sužeistos odos ar gleivinės. Nuo pasiutligės pasaulyje kasmet miršta apie 55 tūkstančiai žmonių, vidutiniškai vienas žmogus kas dešimt minučių. Lietuvoje nuo 1960 metų mirė 11 žmonių, užsikrėtusių šia pavojinga liga. 2008 metais pasaulyje buvo nustatyta 2,5 karto daugiau gyvūnų pasiutligės atvejų negu 2007 metais. Pasiutligė plačiai paplitusi Azijoje ir Afrikoje, bet nėra tik šių regionų problema: Maskvoje ir Maskvos srityje per penkis šių metų mėnesius suvakcinuota 11000 asmenų, kurie potencialiai galėjo užsikrėsti pasiutlige. Vien šiais metais Niujorke buvo nustatyta 12 pasiutlige sirgusių gyvūnų, daugiausia usūrinių šunų. Ši liga likviduota daugelyje Vakarų Europos šalių. Pasiutligė kontroliuojama vakcinuojant gyvūnus, kurie platiną šią ligą.

Vykdant laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės, Lietuvoje šios ligos atvejų skaičius sumažėjo iki minimumo. 2006 m. pasiutligės paplitimas buvo 59,2 %. 2009 m. pasiutligės paplitimas sumažėjo iki 5 % (1 pav.).

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas atlieka pasiutligės rizikos vertinimą, ligos epidemiologinius tyrimus bei gyvūnų vakcinacijos nuo pasiutligės efektyvumo tyrimus, siekiant likviduoti ir kontroliuoti pasiutligę Lietuvoje. Pasiutligė plačiai paplitusi Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje bei Baltarusijoje. Baltijos regione pagrindinis pasiutligės šaltinis – pasiutligės virusus platinantys laukiniai gyvūnai (lapės, usūriniai šunys). Lietuva yra Baltijos regiono lyderė, koordinuojanti pasiutligės likvidavimo priemones.
 
Nuo 2006 metų pradėta ir toliau tęsiama laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės naudojant jaukus, sumažino pasiutligės paplitimą Lietuvoje iki minimumo. Pasiutligė dar neįveikta, todėl pusiaukelėje sustoti negalima. Tyrimai rodo, kad laukinių gyvūnų pasiutligės likvidavimo priemonės yra efektyvios. 2006 m. tiriant kraują buvo tik 37,8 %, o 2008 m. jau 62,1% imunizuotų laukinių gyvūnų (2 pav.).


Vakcinacijos nuo pasiutligės efektyvumo kontrolei, jaukuose su vakcina nuo pasiutligės naudojamas tetraciklinas, kuris gyvūnui suėdus jauką atsideda kauliniame audinyje. Tiriant tetraciklino atsidėjimą danties ir apatinio žandikaulio kauliniame audinyje nustatyta, kad 2009 m. 70,6 % jaunų lapių, 79,7 %, suaugusių lapių, 75 % jaunų usūrinių šunų ir 57,8 % suaugusių usūrinių šunų suėdė jaukus su vakcina nuo pasiutligės (3 pav.). 

Žmogaus pareiga rūpintis gyvūnais ir saugoti jų sveikatą. Pasiutligę galima lengvai kontroliuoti imunizuojant gyvūnus ir tokiu būdu juos apsaugoti nuo užsikrėtimo. Gyvūnų laikytojai privalo gyvūnus augintinius vakcinuoti nuo pasiutligės kasmet. Europos Sąjungos gyvūnai augintiniai turi turėti pasą, kuriame turi būti gyvūno augintinio identifikacijos numeris, vakcinacijos ir gydymo nuo parazitų duomenys.
 
Pagal ES reikalavimus norint įvežti ir išvežti naminius gyvūnus juos reikia vakcinuoti prieš pasiutligę ir nustatyti po vakcinacijos susidariusių antikūnų titrą, kuris pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) nurodymus turi būti ne mažesnis kaip 0,5 TV /ml. Šiuo metu Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute veikia Europos Sąjungoje patvirtinta laboratorija, kuri gali atlikti šiuos kraujo serumo tyrimus, kurių rezultatai yra pripažįstami visame pasaulyje.
Gyvūnų augintinių vakcinacijos nuo pasiutligės efektyvumas 2006 – 2009 metais Lietuvoje buvo daugiau kaip 90 % (4 pav.). Institute taip pat tiriami gyvūnų augintinių kraujo mėginiai iš Rusijos, Baltarusijos ir kitų kaimyninių šalių.

 Saugokime gyvūnų sveikatą ir apsaugokime visuomenę nuo pavojingų gyvūnams ir žmonėms užkrečiamųjų ligų.