Naujienos

Spausdinti

Antibiotikai (anti... + gr. biotikos – gyvybinis) – mikroorganizmų, augalų ir gyvūnų audinių gyvybinės veiklos produktai, slopinantys kitų aplinkinių mikrobų augimą ir dauginimąsi arba juos naikinantys. Antibiotikai yra gaminami iš mikroorganizmų (grybų, aktinomicetų, bakterijų) medžiagų apykaitos produktų arba gaunami sintezės būdu. Antibiotikų atradimas – didžiausias žmonijos XX a. pasiekimas. Jie yra svarbiausi vaistai, naudojami žmonių ir gyvūnų mikroorganizmų sukeltoms ligoms gydyti. Antibiotikų labai mažos koncentracijos pasirinktinai slopina mikroorganizmų augimą arba juos užmuša. Antibiotikai plačiai naudojami veterinarinėje medicinoje sergantiems gyvūnams gydyti, siekiant užtikrinti gyvūnų gerą savijautą ir gerovę. Tačiau žinomos ir neigiamos antibiotikų naudojimo pasekmės. Naudojant antibiotikus jautrios bakterijos žūva, o atsparios bakterijos išlieka. Patogeninių bakterijų atsparumo didėjimas antibiotikams kelia grėsmę antibakterinio gydymo sėkmei. Atsparūs antibiotikams mikroorganizmai plinta gyvūnų bandose, jų sukeliamos ligos yra sunkiai gydomos. Dažnas ir neteisingas plataus veikimo antibiotikų naudojimas gyvūnų gydymui didina patogeninių mikroorganizmų atsparumą.
 
Paskutiniu metu mikroorganizmų atsparumas antibiotikams dėl jų plataus naudojimo medicinoje ir veterinarijoje tapo pasauline problema. Ypač didelį rūpestį kelia tie antibiotikai, kurie naudojami žmonių ir gyvūnų gydymui. Pasaulyje kuriami nauji antibiotikai, siekiant pakeisti neveiklius antibiotikus. Antibiotikai yra receptiniai veterinariniai vaistai. Jie gali būti skiriami tik nustačius ligos diagnozę bei įvertinus ligos sukėlėjų jautrumą. Neteisingai naudojant antibiotikus gyvūnams gydyti, patogeniniai mikroorganizmai įgyja atsparumą beveik visiems antibiotikams. Patogeninių mikroorganizmų atsparumo didėjimas antibiotikams turi įtakos gyvūnų ir žmonių sveikatai, kai gyvūnų mėsa ir kiti gyvūniniai produktai naudojami maistui. Per daug ir dažnai nekontroliuojamai vartojant antibiotikus gyvūnams, jų liekanos su gyvūninės kilmės maisto produktais gali patekti vartotojams. Maistas užterštas antibiotikais ar jų liekanomis yra pagrindinė didėjančio ir plintančio mikroorganizmų atsparumo antibiotikams priežastis. Nedidelės antibiotikų liekanos gyvūniniuose produktuose gali sukelti alergines reakcijas, sunaikina naudingą organizmui mikroflora, didina patogeninių mikroorganizmų atsparumą. Gydant atsparių antibiotikams mikroorganizmų sukeltus susirgimus, negaunamas reikiamas gydymo efektas.

Vis dažniau pasirodo pranešimų apie bakterijų padermes, atsparias visiems gydymui vartojamiems antibakteriniams vaistams. Tokių absoliučiai atsparių bakterijų sąraše jau yra Staphylococcus aureus, Mycobacterium tuberculosis, Pseudomonas aeruginosa, Enterococcus spp. bakterijos. Antibiotikams atsparios bakterijos, ypač patogeninės padermės, kelia grėsmę žmonių ir gyvūnų sveikatai. Plintant patogeninių bakterijų atsparumui antibiotikams, didėja su bakteriniu užkrėtimu tiesiogiai susijusių mirtiną pavojų keliančių ligų, visų pirma sepsio, grėsmė.

Nustatyta, kad mikroorganizmų atsparumas antibiotikams plinta dėl atsparių antibiotikams bakterijų didelio plitimo žmonių ir gyvūnų populiacijoje, bakterijoms keičiantis atsparumo antibiotikams genais bei atsparumo antibiotikams genams pereinant iš vienų genetinių elementų į kitus. Bakterijos tampa atspariomis antibiotikams dėka mechanizmų, susijusių su minimaliais pokyčiais jų fiziologijoje. Bakterijos gali turėti fermentus, ardančius, modifikuojančius ar kitaip inaktyvuojančius antibiotikus. Vienas geriausių pavyzdžių yra bakterijų beta laktamazės. Per paskutinius du dešimtmečius labai paplito meticilinui atsparios Staphylococcus aureus bakterijos, kurių žmonių sveikatai pavojingos padermės dabar aptinkamos ne tik žmonėms, bet taip pat gyvūnams augintiniams ir produkcijos gyvūnams. Šios Staphylococcus aureus padermės gali būti laikomos zoonozių sukėlėjais, nes žmonės gali užsikrėsti nuo gyvūnų. Bakterijos gali sumažinti antibiotikų kaupimosi ląstelėje efektyvumą. Pavyzdžiui, praėjus vos keletui metų nuo tetraciklino pritaikymo gydymui pradžios, patogeninės bakterijos įgavo ir paskleidė keletą genų, koduojančių šį antibiotiką surišančius ir iš ląstelės išmetančius molekulinius siurblius. Bakterijos gali pakeisti ir viduląstelinius antibiotikų taikinius. Eritromicinas pažeidžia bakterijas, susirišdamas su jų ribosomomis ir stabdydamas baltymų sintezę. Atsirado bakterijų su pakitusiomis ribosomomis, su kuriomis eritromicinas negali susirišti. Dažnai bakterijos būna atsparios bent keliems skirtingų klasių antibiotikams. Toks bakterijų atsparumas antibiotikams siejamas su atsparumo plazmide, kurioje atsparumą tam tikriems antibiotikams koduojantys genai formuoja genų kasetę.

Codex Alimentarius komisija koordinuoja maisto saugos standartus pasauliniu mastu. Jos tikslas yra rengti maisto standartus, gaires ir veiklos standartus pagal jungtinę Maisto ir žemės ūkio ir Pasaulio sveikatos organizacijų Maisto standartų programą. Šios programos tikslas yra apsaugoti vartotojus, užtikrinti sąžiningą prekybą maisto produktais ir koordinuoti maisto standartų rengimą. Codex Alimentarius komisija nustato medžiagų liekanų didžiausią leistiną kiekį maisto produktuose. Pasaulio šalys turi laikytis Codex Alimentarius Komisijos nustatytų normų dėl medžiagų liekanų didžiausio leistino kiekio gyvūnuose ir maisto produktuose bei Tarptautinės prekybos maistu etikos kodekso principo, pagal kurį, šalys neturi taikyti griežtesnių, diskriminacinių priemonių užsienio importuotojams, lyginant su priemonėmis taikomomis saviems gamintojams. Codex Alimentarius valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl užterštos maisto siuntos sulaikymo, vadovaujasi objektyvios rizikos vertinimo principu, kuriuo siekiama užtikrinti, kad nebūtų viršijamas žmogui nustatytas maisto taršos priimtinas paros kiekis, kurį jis be pasekmių sveikatai galėtų gauti vartojant tam tikrus maisto produktus visą gyvenimą. Todėl šalyje turėtų būti tirimas maisto produktų suvartojimas vienam gyventojui, siekiant nustatyti galimą neigiamą teršalų poveikį vartotojams. Tik viršijus maisto taršos priimtiną paros kiekį, yra teisėtas pagrindas pripažinti produktą nesaugiu ir stabdyti jo tiekimą į rinką. Taikyti griežtesnius reikalavimus už tarptautinius galima tik tada, kai šalis yra maisto taršos padidintos rizikos zonoje. Taikant išimtis būtina laikytis nustatytų tarptautinių pranešimų ir leidimo gavimo procedūrų. Ginčai tarp šalių turi būti sprendžiami tarptautinių susitarimų ir sertifikavimo pagrindu.

Lietuvos Respublikoje veterinarinių vaistų registraciją reglamentuoja 2005 m. spalio 29 d. Veterinarinių vaistų gamybos, registravimo ir tiekimo Lietuvos Respublikos rinką reikalavimai, paruošti pagal ES direktyvą 2004/28/EB, atnaujinančią direktyvą 2001/82/EB. Lietuvoje gali būti naudojami tik registruoti veterinariniai vaistai. Veterinarinių vaistų registracija tai ilga ir daug apimanti procedūra, kuri sukurta apsaugoti gyvūnus, aplinką ir visuomenę nuo nekokybiškų ir nesaugių vaistų. Lietuvoje veterinarinių vaistų saugumo, kokybės ir efektyvumo tyrimus atlieka Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas. Antibakterinės medžiagos gali būti naudojamos sergantiems gyvūnams gydyti tik veterinarijos gydytojui nustačius ligos diagnozę ir jo paskyrimu.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba griežtai kontroliuoja antibakterinių medžiagų naudojimą produkcijos gyvūnams. Lietuvoje kenksmingų medžiagų liekanų stebėsena vykdoma vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. liepos 22d. įsakymu Nr. B1-646 „Dėl medžiagų ir medžiagų liekanų gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose stebėsenos taisyklių patvirtinimo“. Šis dokumentas į nacionalinę teisę perkelia ES direktyvos 96/23/EB ir Komisijos sprendimo 97/747/EB reikalavimus. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, kuris taip pat yra paskirtas nacionaline referentine laboratorija medžiagų liekanų gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose tyrimui, rengia kenksmingų medžiagų liekanų stebėsenos metinį planą, kuriame nurodomas privalomas paimti ir ištirti mėginių skaičius pagal gyvūnų rūšis ir gyvūninius produktus, taip pat pagal farmakologiškai aktyvių medžiagų liekanų ir teršalų pobūdį. Metinis liekanų stebėsenos planas yra ruošiamas metų pradžioje pagal praėjusių metų gyvūnų skerdimo ir produkcijos gavimo duomenis, taip pat atsižvelgiant į praėjusių metų kenksmingų medžiagų liekanų stebėsenos duomenų analizės rezultatus, registruotų veterinarinių vaistų naudojimo duomenis, Europos Komisijos pastabas ir rekomendacijas, Centrinių referentinių laboratorijų pastabas ir rekomendacijas bei skubių pranešimų dėl nesaugaus maisto ir pašarų duomenis. Mėginių tyrimai atliekami Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijose. Nustačius kenksmingų medžiagų liekanas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka tyrimą bei taiko poveikio priemones, siekiant pašalinti trūkumus. Kenksmingų medžiagų liekanų stebėsena taip pat apima eksportui skirtus gyvūnus bei gyvūninius produktus. Tokiu būdu yra užtikrinamas eksportuojamų gyvūnų sveikatingumas ir gyvūninių maisto produktų sauga.

Lietuvoje gyvūninių produktų tarša antimikrobinėmis medžiagomis nustatoma dažniau nei ES. 2005 m. Lietuvoje dėl taršos antimikrobinėmis medžiagomis buvo nustatyta 90 % neatitikimų. 2006 m. dėl taršos antimikrobinėmis medžiagomis neatitikimai sudarė 48,8 %. Beveik visi neatitikimai buvo nustatyti dėl pieno taršos antimikrobinėmis medžiagomis. Išimtimi galima laikyti 2008 m., kai dėl pieno taršos antimikrobinėmis medžiagomis buvo nustatyta 61,5% neatitikimų. 38,5 % neatitikimų dėl taršos antimikrobinėmis medžiagomis buvo nustatyta galvijams. Tuo tarpu 2004 – 2007 m. ES daugiausia neatitikimų dėl taršos antimikrobinėmis medžiagomis buvo nustatyti kiaulėms (44,5 % – 56,5 %) ir galvijams (16,8 % – 20,2 %). 2004 m. ES dėl pieno taršos antimikrobinėmis medžiagomis buvo nustatyta 2,5 % neatitikimų. 2007 m. dėl pieno taršos antimikrobinėmis medžiagomis buvo nustatyta 12,3 % neatitikimų. 2004 – 2007 m. ES dėl pieno taršos antimikrobinėmis medžiagomis neatitikimų skaičius padidėjo nuo 30 iki 106. 2004 – 2007 m. Lietuvoje dėl pieno taršos antimikrobinėmis medžiagomis neatitikimų skaičius buvo pastovus. 2008 m. neatitikimų skaičius sumažėjo perpus.

ES ir Lietuvoje piene dažniau nustatomi penicilinai. Nuo 2004 m. Lietuvoje antimikrobinių medžiagų tarša kiaulėms nenustatyta. Galvijams buvo nustatyti kvinolonai (7 atvejai) ir tetraciklinai (2 atvejai). 2008 m. Lietuvoje galvijams nustatytas difloksacinas (5 atvejai). 2006 m. Lietuvoje pieno tarša chloramfenikoliu nustatyta 2 atvejais. 2008 m. chloramfenikolis buvo nustatytas 1 pieno mėginyje. Chloramfenikolis kituose gyvūniniuose produktuose nustatytas nebuvo. Tuo tarpu ES dėl chloramfenikolio daugiausia neatitikimų nustatoma paukščiams, kiaulėms ir galvijams. ES chloramfenikolis kiaulėms nustatomas dažniau, o paukščiams rečiau. 2007 m. ES pieno tarša chloramfenikliu išaugo.

Literatūra
1. FAO. (2009). FAo WHO Food standards. Codex Alimentarius. http://www.codexalimentarius.net/web/index_en.jsp
2. MacPherson DW, Gushulak BD, Baine WB, Bala S, Gubbins PO, Holtom P, Segarra-Newnham M. (2009). Population mobility, globalization, and antimicrobial drug resistance. Emerg Infect Dis. 2009 Nov;15(11):1727-32.
3. Michel J-B, Yeh PJ, Chait R, Moellering RC (2008). Drug interactions modulate the potential for evolution of resistancen. Proc Natl Acad Sci U S A. 2008 September 30; 105(39): 14918–14923.
4. Rolain J-M, François P, Hernandez D, Bittar F, Richet H, Fournous G, Mattenberger Y, Bosdure E, Stremler N, Dubus J-Ch, Sarles J, Reynaud M (2009). Genomic analysis of an emerging multiresistant Staphylococcus aureus strain rapidly spreading in cystic fibrosis patients revealed the presence of an antibiotic inducible bacteriophage. Biol Direct. 2009; 4: 1.
5. VMVT. (2003). Dėl medžiagų ir medžiagų liekanų gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose stebėsenos taisyklių patvirtinimo. Žin., 2003, Nr. 76-3514.
6. VMVT. (2005). Veterinarinių vaistų gamybos, registravimo ir tiekimo Lietuvos Respublikos rinką reikalavimai. Žin., 2005, Nr. 131-4754.
7. WHO. (2001). WHO Global Strategy for Containment of Antimicrobial Resistance. http://www.who.int/drugresistance/WHO_Global_Strategy_English.pdf