Naujienos

Spausdinti

Jodo trūkumas – aktuali visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. Tarptautinės jodo trūkumo sutrikimų kontrolės tarnybos duomenimis net 2,2 mlrd. pasaulio gyventojų gyvena jodo trūkumo zonose. Jodo trūksta įvairiuose pasaulio regionuose (Centrinėje Afrikoje, Centrinėje Azijoje, Europoje ir kt.), ypač kalnuotose vietovėse (Himalajų, Andų, Alpių kalnuose ir kt.), dažnų potvynių teritorijose. Lietuva yra nedidelio jodo trūkumo zonoje.
 
Jodas – žmogaus organizmui būtinas, nepakeičiamas mikroelementas. Daugiausia natūralaus jodo randama jūros produktuose (jūros žuvyse, moliuskuose, jūros kopūstuose). Gėlųjų vandenų žuvys yra kaip indikatorinis jodo kiekio rodiklis vandenyje, kuriame jos plaukioja ir kuriame gali trūkti jodo. Augalai, augę dirvožemyje, kuriame trūksta jodo, šio mikroelemento turi nedaug. Nedaug jodo aptinkama mėsoje ir kituose gyvūniniuose maisto produktuose, jei į gyvūno organizmą kartu su pašaru nepatenka pakankamas jodo kiekis. Labai nedidelis šio mikroelemento kiekis (2 proc.) į žmogaus organizmą taip pat gali patekti su įkvepiamu oru.

Jodas dalyvauja skydliaukės hormonų (tiroksino ir trijodtironino) sintezėje. Šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, organizmo augimą, fizinį bei protinį vystymąsi. Jodo trūkumas gali lėtinti organizmo augimą ir vystymąsi, sukelti protinį atsilikimą, skatinti gūžio (gūžys (struma) – skydliaukės išvešėjimas, padidėjimas) atsiradimą. Nėščioms moterims šio mikroelemento trūkumas gali pasireikšti persileidimu, negyvo vaisiaus gimimu ar kitomis komplikacijomis.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad per parą suaugęs žmogus turi gauti apie 150 µg jodo. Kadangi gėlame Lietuvos požeminiame vandenyje bei dirvožemyje jodo nėra, mūsų šalies gyventojai natūraliai su maistu gauna nepakankamą jodo kiekį. Šio mikroelemento trūkumą gali kompensuoti joduotos druskos vartojimas. Druską pasaulyje nuspręsta joduoti, kadangi tai yra pigi, saugi, efektyvi ir priimtina jodo trūkumo kontrolės priemonė. Be to, druską nuolat ir tolygiai vartoja visi visuomenės sluoksniai. Galima joduoti ir kitus maisto produktus, pavyzdžiui, vandenį, duoną.
 
Druskos jodavimui gali būti naudojamas kalio jodidas, kalio jodatas arba natrio jodidas. Dažniausiai naudojamos kalio druskos. Pirmenybė teikiama jodato druskoms, nes jos yra stabilesnės nei jodido druskos.
     
Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ (Žin., 2005, Nr. 110-4023) nuostatomis bei siekiant apsaugoti gyventojų sveikatą nuo ligų, galinčių atsirasti dėl Lietuvos Respublikos geografinėje teritorijoje esančio jodo trūkumo, mažmeninės prekybos parduotuvių maisto skyriuose parduodama, o viešojo maitinimo bei duonos gamybos įmonėse vartojama tik joduota valgomoji druska, turinti 20-40 mg/kg jodo. 
     
Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atliekami druskos laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti jodo kiekį. 2009 metų sausio–lapkričio mėnesiais Institute atlikta 14 joduotos druskos mėginių laboratorinių tyrimų. Nustatyta, kad visuose tirtuose mėginiuose jodo kiekis atitiko aukščiau minėto teisės akto reikalavimus. 

Vartojant joduotą druską rekomenduojama:
1.  Prieš ją perkant atkreipti dėmesį į tai, kokia jodo koncentracija druskoje, kokia pagaminimo data bei galiojimo laikas, ar kokybiška bei nepažeista pakuotė.
2.  Namuose druską laikyti neperšviečiamuose ir sandariuose induose, nes jodas yra lakus elementas.
3.  Verdant, kepant maistą joduotą druską barstyti ruošimo pabaigoje arba ant jau paruošto maisto, nes jodo junginiai skyla karštyje.