Naujienos

Spausdinti

Europos maisto saugos tarnybos užsakymu buvo atlikta ES teisės aktų, reglamentuojančių trichineliozės stebėseną ir kontrolę, bei jų įgyvendinimo ES šalyse narėse analizė, siekiant gauti pasiūlymus ES trichinelių paplitimo ir pranešimų teikimo harmonizuotos sistemos tobulinimui.

ES šalyse narėse daugiausia trichinelių nustatoma laukiniams mėsėdžiams ir šernams. Trichinelioze dažniau suserga medžiotojai ir jų šeimos nariai, kurie vartoja netirtą trichinelėmis užkrėstą šernieną. Gyvūnai trichinelėmis gali užsikrėsti kai laukuose ir miškuose paliekamos sumedžiotų gyvūnų atliekos. Taip daro daugelio šalių medžiotojai. Lietuvoje sumedžioti žvėrys išdorojami tam skirtose aikštelėse ir maistui nenaudojamos žvėrienos dalys sumetamos į atliekų duobę. Taip nutraukiama trichinelių plitimo grandinė. Trichinelių paplitimui didelės įtakos gali turėti trichineles platinančių gyvūnų (šernų ir rudųjų lapių) populiacijos dydis, kuriam įtakos turi nedirbamos žemės plotai, parkai ir kitos saugomos teritorijos.

ES naminėms kiaulėms trichinelės nustatomos 13 šalių narių. Dažniau trichinelės nustatomos savo reikmėms skersti auginamoms kiaulėms ir aptvaruose laikomoms kiaulėms. Rumunijoje trichinelės yra paplitusios pramoninėse kiaulių fermose. Kiaulės trichinelėmis užsikrečia šeriant termiškai nepdorotomis maisto atliekomis ir šalutiniais gyvūniniais produktais. Aptvaruose laikomos kiaulės trichinelėmis užsikrečia suėdus nugaišusių laukinių gyvūnų ir kiaulių gaišenas.

Kasmet ES ištiriama šimtai milijonų penimų kiaulių, kilusių iš sveikų kiaulių bandų. Joms dažniausiai trichinelės nenustatomos. Kasmet ES paskerdžiami keli milijonai kiaulių savo reikmėms. ES įstatymai nereikalauja tirti kiaules skerdžiamas savo reikmėms. Todėl kai kurios šalys narės išleido savo šalies įstatymus, reikalaujančius atlikti tyrimus. Trichineliozės paplitimas gali būti susijęs su kultūrinėmis kiekvienos šalies tradicijomis, kai maistui vartojama žalia ar nepakankamai termiškai apdorota mėsa.

Trichineliozės epidemiologiniai duomenys rodo, kad didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas didelės rizikos gyvūnų, kurie platina trichineles, tyrimui, siekiant taupyti lėšas, skiriamas trichinelių tyrimui ir sutrumpinti poskerdiminės apžiūros laiką. Mažiau lėšų turėtų būti išleidžiama tiriant šimtus milijonų penimų kiaulių, užaugintų moderniose fermose ir nekeliančių rizikos žmonių sveikatai.

Siūloma nustatyti mažos rizikos trichinelių paplitimo regionus, kuriuose rečiau butų tiriamos kai kurios gyvūnų rūšys, nepažeidžiant maisto saugos reikalavimų. Mažos rizikos regiono sąvoką reikėtų įtraukti į ES teisės aktus. ES šalis nares ar regionus galima būtų suskirstyti į tris grupes pagal trichinelių paplitimą penimų kiaulių bandose. Skirtingoms rizikos grupėms priskirtose šalyse narėse ar regionuose būtų atliekamas skirtingas tyrimų skaičius. Visos paršavedės, kuiliai (laikomi kontroliuojamose ir nekontroliuojamose fermose), arkliai, skerdžiami žmonių maistui, turi būti tiriami skerdyklose. Penimos kiaulės, kilusios mažos arba labai mažos rizikos regionuose, galetų būti tiriamos rečiau. Laukiniai gyvūnai (mėsėdžiai ir visaėdžiai) skirti žmonių maistui ir neskirti žmonių maistui, turėtų būti tiriami visada.

Šalys, kurios gali įrodyti, kad trichineliozė nepaplitusi, galėtų būti priskiriamos mažos arba labai mažos rizikos grupei ir galėtų sumažinti penimų kiaulių tyrimų skaičių. Tai leistų sutaupyti lėšas, kurios galėtų būti panaudotos savo reikmėms skerdžiamų gyvūnų mėsos ar tiesiogiai tiekiamos vartotojui mėsos kontrolei. ES teisės aktai turėtų reglamentuoti savo reikmėms skerdžiamų gyvūnų kontrolę dėl trichineliozės. Trichinelės turi būti tiriamos virškinimo tyrimo metodu. Trichinelių kiti tyrimo metodai galėtų būti naudojami užtikrinant jų atlikimo kokybę (mokymai, kontrolinių mėginių tyrimai).

Literatūra

1. EC. (2003). Directive of the European Parliament and of the Council of 17 November 2003 on the monitoring of zoonoses and zoonotic agents, amending Council Decision 90/424/EEC and repealing Council Directive 92/117/EEC (2003/99/EC). OJ No. L 325, 12.12.2003, p. 31.
2. EC. (2005). Commission Regulation of 5 December 2005 laying down specific rules on official controls for Trichinella in meat (EC) No 2075/2005. OJ No. L 338, 22.12.2005, p.60.
3. EFSA. (2010). Development of harmonised schemes for the monitoring and reporting of Trichinella in animals and foodstuffs in the European Union. Question No EFSA-Q-2009-01071. Accepted for publication on 10 December 2009.