Naujienos

Spausdinti

Europos maisto saugos tarnybos užsakymu buvo atlikta ES teisės aktų, reglamentuojančių sarkocistų stebėseną ir kontrolę, bei jų įgyvendinimo ES šalyse narėse analizė, siekiant tobulinti ES sarkocistų paplitimo ir pranešimų teikimo harmonizuotą sistemą.

Sarkocistos yra pirmuonys, kurie parazituoja žinduolių, paukščių ir žemesniųjų stuburinių organizme. Jų vystymosi cikle būna daugiau kaip vienas šeimininkas. Sarkocistų lytinis vystymasis vyksta plėšrūnų organizme (šunų, kačių, žmogaus), o nelytinis vystymasis vyksta tarpinio šeimininko raumenyse. Sarkocistų pavadinime nurodomas tarpinio ir galutinio šeimininko pavadinimas, pvz. Sarcocystis bovihominis. Daugelis sarkocistų, kuriomis užsikrečia žmonės ir naminiai gyvūnai yra būdingos tik tam tikram tarpiniam ir galutiniam šeimininkui. Naminiams gyvūnams išskirta apie 130 sarkocistų rūšių, kurių daugelis yra nepatogeniškos. Žmonės sarkocistoze užsikrečia valgydami termiškai neapdorotą kiaulieną ir galvijieną. Sarkocistomis užkrėsta skerdena yra naikinama. ES nustatytos dvi patogeninės sarkocistų rūšys – Sarcocystis suihominis ir Sarcocystis bovihominis. Šios sarkocistos sukelia virškinamojo trakto sutrikimą. Sarcocystis suihominis gali sukelti kraujo apytakos sutrikimą. Žmogus gali užsikrėsti neidentifikuotomis sarkocistų rūšimis ir būti atsitiktiniu tarpiniu šeimininku. Manoma, kad daugelis sarkocistų rūšių yra plačiai paplitusios ir nekelia didelės rizikos žmonių sveikatai. Sarkocistų tyrimo metodai yra nepakankamai jautrūs ir specifiški, kad galima būtų diferencijuoti patogenines ir nepatogenines sarkocistas. Sarkocistų rūšis galima diferencijuoti tiriant elektoninės miokroskopijos tyrimo metodu. Šiuo metu sarkocitų stebėsenos sistemos pagrįsti negalima dėl nepakankamos mokslinės informacijos apie sarkocistų poveikį žmonių sveikatai. Rekomenduojama tęsti tyrimus siekiant pagrįsti Sarcocystis suihominis ir Sarcocystis bovihominis stebėsenos svarbą žmonių sveikatai. Būtina sukurti naujus tyrimo metodus siekiant nustatyti kiaulių ir galvijų užsikrėtimą sarkocistomis. Apžiūrint skerdenas galima pamatyti tik makroskopinius pokyčius, kuriuos gali sukelti ne tik jau žinomos patogeninės sarkocistos. Kol kas nėra vieningos nuomonės ar reikėtų naikinti skerdenas, užkrėstas nepatogeninėmis sarkocistomis.

Literatūra
EFSA. (2010). Development of harmonised schemes for the monitoring and reporting of Sarcocystis in animals and foodstuffs in the European Union Question No EFSA-Q-2009-01074. Accepted for publication on 10 December 2009.