Naujienos

Spausdinti

Europos maisto saugos tarnybos (toliau – EMST) Biologinio pavojaus mokslinė grupė pateikė nuomonę dėl žmonių užsikrėtimo kampilobakterioze vartojant broilerių mėsą. Ekspertai pabrėžė, kad Europos Sąjungoje 20 – 30 % žmonių kampilobakteriozės atvejų yra susiję su kampilobakterijomis užkrėstos broilerių mėsos vartojimu.
 
Europoje kampilobakteriozė yra viena dažniausiai pasireiškiančių zoonozių, plintančių per maistą, ypač broilerių mėsą. 2007 metais 24 ES šalyse narėse buvo nustatyta daugiau nei 200000 žmonių kampilobakteriozės atvejų. 2008 metais buvo 190566 kampilobakteriozės atvejai. Manoma, kad tikrasis žmonių sergamumas kampilobakterioze yra daug didesnis nei skelbiama. ES gali būti nuo 2 milijonų iki 20 milijonų klinikinių kampilobakteriozės atvejų per metus. Kampilobakterijozė nustatoma pagal ligos klinikinius požymius ir atliekant laboratorinius tyrimus. Jei pasireiškus ligos simptomams žmogus nesikreipia į medikus, galimas užsikrėtimas kampilobakterioze lieka nenustatytas. Žmonių sergamumui kampilobakterioze įtakos turi imunitetas.

Kampilobakteriozės paplitimą įtakoja žmonių amžius, metų laikas, atsparumas, demografiniai veiksniai, sukėlėjo padermių įvairovė. Kampilobakterioze užsikrečiama keliaujant ES ir trečiosiose šalyse. ES galima būtų sumažinti kampiloakteriozės paplitimą griežtinant kontrolės priemones. Manoma, kad 50 – 80 % kampilobakteriozės atvejų, kurių sukėlėjas C. jejuni, šaltinis – broilerių mėsa.

Rekomenduojama pradėti aktyvią kampilobakteriozės stebėseną visose ES šalyse narėse, siekiant tiksliau nustatyti kampilobakteriozės paplitimą ir įvertinti kontrolės priemonių efektyvumą. Būtina tirti kampilobakteriozės protrūkius, atlikti kampilobakterijų genetinį tipavimą, siekiant nustatyti užsikrėtimo kampilobakterijomis šaltinius. Ateityje reikėtų atlikti kampilobakterijų virulentiškumo, paplitimo aplinkoje ir atsparumo aplinkos veiksniams tyrimus, siekiant įvertinti įgyto imuniteto įtaką kampilobakteriozės paplitimui ES.

Kampilobakterioze užsikrečiama suvalgius kampilobakterijomis užkrėstą maistą ar išgėrus užkrėsto vandens. Liga pasireiškia viduriavimu, pilvo skausmais, vaikams, paaugliams ir senyvo amžiaus žmonėms karščiavimu.

Kampilobakteriozės užsikrėtimo šaltinių apžvalga yra pirmasis žingsnis įgyvendinant platesnę kampilobakteriozės priežiūros programą, kuri, tikimasi, bus užbaigta 2010 metais. Europos Komisijos prašymu EMST Biologinio pavojaus mokslinė grupė turi nustatyti galimus kampilobakteriozės kontrolės būdus ir pasiūlyti konkrečias priemones, siekiant sumažinti broilerių mėsos taršą kampilobakterijomis skirtinguose gamybos etapuose. Efektyvi kontrolė galėtų sumažinti žmonių kampilobakteriozės paplitimą ES.

Literatūra
EFSA. (2010). Scientific Opinion on Quantification of the risk posed by broiler meat to human campylobacteriosis in the EU. EFSA Journal, 8(1):1437.