Naujienos

Spausdinti

Pasaulyje druska yra žinoma nuo seno. Jos vaidmuo ekonominiame, kultūriniame gyvenime aprašytas įvairiuose literatūros šaltiniuose. Kai kurios tradicijos, susijusios su druska, yra išlikusios iki šių dienų. Tradicija pasitikti svečius su duona ir druska yra perduodama iš kartos į kartą.
 
Kaip ir ankstesniais laikais, šiandieniniame gyvenime druska yra plačiai naudojama. Viena iš svarbiausių jos panaudojimo sričių – maisto pramonė.

Gamtiniai druskos šaltiniai – tai klodai, esantys žemėje ir druskingi vandenys (vandenynai, jūros, ežerai, požeminiai vandens telkiniai). Lietuva neturi druskos gavybos pramonės – druska įvežama iš užsienio.

Druska yra kubo formos, baltos spalvos kristalinė medžiaga, gerai tirpstanti vandenyje, bekvapė, sūraus skonio. Pagrindinė druskos sudedamoji dalis yra natrio chloridas. Priklausomai nuo kilmės ir gamybos būdo, druskoje gali būti kalcio, kalio, magnio ir natrio sulfatų, karbonatų, bromidų bei kalcio, kalio, magnio chloridų.

Technologiniais arba visuomenės sveikatos tikslais druska gali būti papildyta jodu, fluoru, geležimi, vitaminais, nitritais, nitratais ir kt. Siekiant apsaugoti gyventojų sveikatą nuo ligų, galinčių atsirasti dėl Lietuvos Respublikos geografinėje teritorijoje esančio jodo trūkumo, mažmeninės prekybos parduotuvių maisto skyriuose parduodama, o viešojo maitinimo bei duonos gamybos įmonėse vartojama tik joduota valgomoji druska, turinti 20-40 mg/kg jodo.

Druska naudojama maisto gamybai, perdirbimui, ruošimui (virimui, kepimui) ir paruošto maisto sūdymui.

Druska į maistą gali būti dedama įvairiais tikslais. Nuo seno žinoma, kad ji yra puikus maisto konservantas, stabdantis bakterijų dauginimąsi ir taip prailginantis maisto produkto vartojimo trukmę. Druska suteikia maistui skonį. Tyrimai parodė, kad druska didina sotumo jausmą bei saldumo pojūtį.

Meilė druskai nėra paveldima: kūdikiai jos nemėgsta. Pomėgis druskai atsiranda antraisiais – trečiaisiais vaiko gyvenimo metais.  

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, per dieną suaugęs žmogus turėtų suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos (5 g – pusę arbatinio šaukštelio).

Vokietijos federalinio rizikos vertinimo instituto specialistų nuomone, per didelis suvartojamos druskos kiekis gali padidinti kraujospūdį, sukelti širdies ligas. Vartojant daug druskos turintį maistą, padidėja rizika susirgti inkstų ligomis, osteoporoze, skrandžio vėžiu. Tyrimai parodė, kad įmanoma sumažinti kraujo spaudimą ribojant druskos vartojimą. Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad vartojant mažai druskos turintį maistą, sumažėtų žmonių, kuriems reikalingas gydymas nuo aukšto kraujo spaudimo, bei mirčių nuo širdies ligų skaičius. Taigi, mažai druskos turinčio maisto vartojimas daro teigiamą poveikį vartotojų (ypač pagyvenusių, per didelį svorį turinčių asmenų) sveikatai.

Druskos yra daugelyje maisto produktų. Didžiosios Britanijos Maisto standartų agentūros duomenimis, maisto produktai, kuriuose gali būti daug druskos yra šie: rūkyta mėsa ir žuvis, kumpis, dešros, sūdyta žuvis, ančiuviai, krevetės, sūris, bulvių traškučiai, alyvuogės, konservuotos daržovės, sūdyti riešutai, sojų padažas, pomidorų padažas, majonezas, duonos gaminiai, sriubos ir kiti produktai.
 
Nors pastaruoju metu itin skatinama vartoti kuo mažiau druskos, 2007 metais Lietuvoje atlikto tyrimo „Suaugusių Lietuvos gyventojų maisto produktų vartojimo ypatumai“ duomenimis, nustatyta, kad per dešimtmetį nedaug kito jos vartojimo dažnumas: 2007 metais niekada nesūdė valgydami jau pagamintų patiekalų 40,7 proc. respondentų (1997 metais – 47,2 proc.), truputį, jei maistas nepakankami sūrus, sūdė 52,3 proc. (1997 metais – 45,7 proc.) ir beveik visada, net ragaudami, sūdė 6,6 proc. respondentų (1997 metais – 7,0 proc.). Vyrai statistiškai reikšmingai dažniau nei moterys sūdė maistą ir paragavę, ir jo neragaudami.

Per didelis suvartojamas druskos kiekis yra aktuali problema visame pasaulyje. Remiantis įvairių šalių patirtimi, Pasaulinė sveikatos organizacija pateikia veikmingus druskos suvartojimo mažinimo būdus: nacionalinių rekomendacijų rengimą; vartotojų supratimo apie druskos poveikį sveikatai didinimą; maisto produktų ženklinimą su informacija apie druskos kiekį; tam tikrų simbolių arba logotipų kūrimą – simboliai arba logotipai reikštų, kad produkte yra mažai druskos; druskos kiekio maisto produktuose stebėseną; maisto pramonės, viešojo maitinimo įstaigų darbuotojų iniciatyvą mažinti druskos kiekį maiste. 

Raginant visuomenę vartoti mažiau druskos, Lietuvoje ir kitose 27 pasaulio šalyse buvo paminėta „Supratimo apie druską savaitė 2009“. Lietuvoje pagrindinis tokios savaitės akcentas buvo ne namuose gaminamas maistas. Sveikatos specialistai ragino vartotojus atkreipti dėmesį į širdies bei kraujagyslių ligų atsiradimo riziką vartojant per daug druskos. Šios savaitės metu atsakingi maisto pramonės darbuotojai, restoranų virėjai bei savininkai buvo skatinami riboti druskos kiekį maisto produktuose bei viešojo maitinimo įstaigose gaminamuose patiekaluose.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai ragindami gyventojus vartoti kuo mažiau druskos, teikia šias rekomendacijas:
· Saikingai vartokite daug druskos turintį maistą (rūkytus, sūdytus, konservuotus produktus ir kt.).
· Maisto gaminimui vartokite šviežias arba namuose šaldytas daržoves. Konservuotos bei pramoniniu būdu šaldytos daržovės gali būti pasūdytos.
· Užkandžiaudami pirmenybę teikite džiovintiems vaisiams, nesūdytiems riešutams ir kt.
· Dėkite kuo mažiau druskos į ruošiamą maistą.
· Siekdami suteikti maistui skonį, druską galite pakeisti žolelėmis, česnaku, pipirais citrinų sultimis.
· Papildomai nesūdykite jau pagaminto maisto, ypač prieš tai neparagavus.