Naujienos

Spausdinti

Alergenai – tai medžiagos, sukeliančios žmogaus organizmo alergines reakcijas. Alergenai skirtingai veikia kiekvieną žmogų, o į organizmą gali patekti su maistu, per odą, kvėpavimo takus ir kitais būdais. Alergenai skirstomi į buitinius (dulkės, pūkai, erkutės), epiderminius (gyvūnų plaukai, paukščių plunksnos), maistinius, žiedadulkių, bakterijų, grybelių, cheminių medžiagų. Maiste taip pat yra medžiagų, kurioms dalis žmonių alergiški. Maisto alergija - tai nepalanki imuninė reakcija į kai kuriuos maisto baltymus. Be to, alergija gali išsivystyti susilpnėjus organizmui, atsiradus pažeidimams virškinimo trakte, pažeidus žarnyno mikroflorą.

Didžiausią problemą kelia maiste esančios baltyminės medžiagos. Daugiausia šių medžiagų turi pienas, kiaušiniai, žemės ir medžio riešutai, žuvys, vėžiagyviai, soja bei  kviečiai. Visa tai sudaro  90 % alergiško maisto. Teoriškai bet kuris maistas gali turėti alergenų.

Būdingiausi maisto alergenų turintys produktai:

Žemės ir medžio riešutai. Daug alergenų randama migdoluose, lazdynų, graikiškuose bei kituose žemės ir medžio riešutuose. Net apie 7-10% bendro baltymų kiekio sudaro alerginių savybių turintys baltymai. Naudojant riešutus konditerijoje, juose esantys alergenai patenka į konditerijos produktus – pyragaičius, sausainius, valgomuosius ledus, įvairius desertus.

Kiaušiniai. Kiaušiniai – vieni iš vertingiausių, bet kartu ir alergiškiausių maisto produktų. Daugiausia alergenų yra kiaušinio baltyme – tai ovomucinas, albuminas, konalbuminas ir lizocimas. Kiaušinio trynys turi mažiau alerginių medžiagų.

Pieno alergenai.  Kazeinas, beta–laktoglobulinas ir alfa-laktoglobulinas yra pagrindiniai pieno ir varškės komponentai, tačiau žinoma nemažai atvejų, kai jie sukėlė pieno alergiją kūdikiams ir vaikams.

Vėžiagyvių bei žuvų alergenai.  Vėžiagyviuose ir žuvyse esantys baltymai taip pat gali būti alerginių reakcijų priežastis. Žmonės, kurie alergiški maistui iš vienų vėžiagyvių tipų (pvz.: iš krabų) būna alergiški ir maistui, pagamintam iš giminingų gyvūnų (šiuo atveju iš kitų  tos grupės vėžiagyvių).  

Grūdinių, ankštinių  augalų alergenai. Grūdai taip pat turi baltymų. Tai glitimo baltymai, galintys  sukelti  alergines reakcijas. Labiausiai alerginėmis savybėmis pasižymi soja ir jos produktai, kviečiai, sezamo sėklos. Alergenų taip pat turi rugiai, ryžiai ir kitos  grūdinės bei ankštinės kultūros.

Daržovėse, vaisiuose bei mėsoje alergenai aptinkami rečiau, tačiau alergiją gali sukelti į šiuos produktus patekusios cheminės medžiagos.

Be to, atskiriems žmonėms alergiją gali sukelti ir kitos maiste esančios medžiagos, kartais ir kai kurie maisto priedai. Tačiau pasireiškus alerginėms reakcijoms neskubėkite kaltinti maisto, o kreipkitės į gydytoją, kad nustatytų alergijos atsiradimo priežastis. Tokias reakcijas gali sukelti ne tik maistas, bet ir namuose laikomas katinas ar paukštis, aplinka, kurioje daug įvairių neprižiūrimų gyvūnų, ore skraidančios žiedadulkės bei buityje atsiradusi tarša.