Naujienos

Spausdinti

Šiandien įvairios informacijos srautas pasiekia visus - tiek senus, tiek mažus. Dažnai pirmaklasis pataria močiutei ar tėčiui, ką jam pirkti parduotuvėje, puikiai žino, kokie produktai lietuviški, kurie įvežtiniai ir iš kur atkeliavę. Žino, kad bulvių traškučiai ar kai kurie gėrimai ne visai geri, tai yra nesveika juos valgyti ar gerti (bent jau taip aiškina mama). Tačiau jie yra skanūs!
Taigi, kokie motyvai ar svarūs argumentai skatina mus rinktis ar atsisakyti vieno ar kito maisto produkto, rūpintis auginamo gyvūno sveikata ir gerove bei saugia, švaria mus supančia aplinka?
Į šiuos ir daug kitų šiandien aktualių su maisto kokybe susijusių klausimų sutiko atsakyti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) direktorius dr. Jonas Milius.

Jūsų vadovaujamas Institutas, remdamasis atliktų laboratorinių tyrimų rezultatais bei moksline informacija, atlieka maisto ir veterinarijos rizikos vertinimą ir informuoja visuomenę apie nesaugius maisto produktus. Taip pat tiriami gyvūnai, kurie auginami ne tik mūsų šalyje, bet ir įvežami iš svetur, siekiant apsaugoti šalį nuo užkrečiamųjų ligų, kurios taip pat kelia didžiulį pavojų ir žmonių sveikatai.
Kokiomis nuostatomis ir kriterijais vadovaujatės, pateikdami visuomenei tyrimų rezultatų išvadas?

NMVRVI – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) pavaldi įstaiga. Atlikdamas  moksliniais tyrimais ir žiniomis pagrįstą rizikos vertinimą, Institutas pateikia duomenis, kuriais vadovaujasi VMVT, kitos valstybinės institucijios, verslo subjektai, pavieniai fiziniai asmenys, kurie vykdo prekybą šalyje ir už jos ribų. Suteikta išsami informacija apie maisto produktų sudėtį ar gyvūno sveikatos būklę padeda jį saugiai realizuoti šalies ar tarptautinėje rinkoje. Darbas, kurį atlieka Institutas, yra labai svarbus užtikrinant Lietuvos vidaus rinkos, Europos Bendrijos ir tarptautinės prekybos vystymąsi.
Lietuva, būdama viena iš  Europos Sąjungos šalių narių, stiprindama vartotojų interesų apsaugą, veterinarijos sektoriaus saugą, vadovaujasi vieningais Europos Bendrijos maisto saugą ir kokybę reglamentuojančiais dokumentais.
Tokie patys reikalavimai taikomi ir iš trečiųjų šalių importuotiems produktams. Kiekviena šalis gali turėti nacionalinius standartus, kurie taikomi tik tos šalies rinkai. Pavyzdžiui, mūsų šalyje nuo 2003 m. galioja nacionalinis standartas LST 1919 ,,Mėsos gaminiai“, reglamentuojantis mėsos gaminių kokybinius rodiklius: riebalų, baltymų, drėgmės, mėsos pakaitalų, užpildų kiekius. Šis standartas privalomas visiems Lietuvos gamintojams ir skiriasi nuo kitų šalių reikalavimų mėsos gaminiams, nes nurodo aiškų šių gaminių suskirstymą pagal rūšis ir kokybinius  rodiklius.
Tokio standarto neturi Latvija, Lenkija, Estija, Airija ir kitos šalys. Įvairiose šalyse standartai labiau reglamentuoja tradicinius, su geografine nuoroda gaminamus mėsos gaminius, o ne įprastus, skirtus visoms vartotojų grupėms. Manau, ateityje ir Lietuva sukurs panašius standartus, padedančius išsaugoti natūralesnį produktą, naudojant natūralius maisto priedus, nes mūsų šalis turi išsaugojusi gilias skonines maisto gaminimo tradicijas. Be minėto nacionalinio standarto Lietuvoje galioja ir kiti, nustatantys kokybinius rodiklius atskiroms maisto produktų grupėms.
2009 m. vertinant riziką buvo parengta 1281 maisto produktų laboratorinių tyrimų išvada, iš jų 767 cheminių, 264 mikrobiologinių, 50 juslinių, 14 radiologinių ir 186 GMO tyrimų.
Institutas yra kompetentingas atlikti laboratorinius tyrimus, susijusius su maisto sauga ar gyvūnų ligomis. Institute veikia Lietuvos Respublikos referentinės (kontrolinės) maisto ir pašarų saugos, kokybės bei gyvūnų ligų tyrimo laboratorijos.
Tai bene vienintelis ES šalyse institutas, akredituotos pagal trijų kokybės vadybos sistemų standartų reikalavimus. Įdiegta ir Vokietijos akreditavimo tarnybos DAP (nuo 2010 m. – DakkS) akredituota kokybės vadybos sistema pagal LST EN ISO/IEC 17025:2005 standarto „Bendrieji reikalavimai tyrimų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai“ reikalavimus. Taip pat Instituto kokybės vadybos sistema akredituota pagal Rusijos Federacijos akreditavimo tarnybų – Rusijos Federacijos vartotojų teisių ir žmonių gerovės apsaugos federalinės tarnybos (Rospotrebnadzor) Higienos ir epidemiologijos federalinio centro ir Techninio reguliavimo ir metrologijos federalinės agentūros (GOST-R) reikalavimus. Rusijos Federacijos akreditacija suteikia teisę atlikti gyvūninės ir augalinės kilmės maisto produktų, pašarų, vandens ir alkoholinių gėrimų fizikinius-cheminius, cheminius, mikrobiologinius, radiologinius, juslinius, mikologinius, genetiškai modifikuotų organizmų laboratorinius tyrimus į Rusiją eksportuojamų maisto produktų sertifikavimui.
Kokybės vadybos sistemos akreditacija užtikrina, kad Institute atliekamų laboratorinių tyrimų rezultatai atitinka tarptautinius, ES ir Rusijos Federacijos reikalavimus. Nuo 2007 m. Institutui suteikta teisė naudoti Tarptautinio laboratorijų akreditacijos susivienijimo (ILAC) ženklą, reiškiantį tarptautinį atliekamų tyrimų rezultatų pripažinimą. Tai dar kartą patvirtina mūsų Instituto darbuotojų profesionalumą ir efektyvios kokybės vadybos sistemos funkcionavimą.
Kasmet į Institutą atvykstantys  Vokietijos akreditavimo tarnybos ekspertai atlieka laboratorijos priežiūrinius ir akreditacijos srities išplėtimo vizitus, kurių metu akredituojami nauji tyrimų metodai. 2009 m. akreditacijai buvo pateikti 34 nauji metodai, apimantys įvairias tyrimų sritis, pavyzdžiui, standartiniai atominės absorbcijos metodai mikroelementų nustatymui maisto produktuose, hidroksimetilfurfurolo nustatymas meduje, avermektinų nustatymas piene, kiaušiniuose, raumenyse, inkstuose, kepenyse efektyviąja skysčių chromatografija, pesticidų nustatymas gyvūninės ir  augalinės kilmės produktuose efektyviosios skysčių chromatografijos dvigubos masių spektrometrijos metodu, leukozės tyrimas agaro gėlio imunodifuzijos metodu, žuvų parazitologiniai tyrimai, mėsos, vandens, pieno cheminiai ir mikrobiologiniai tyrimai, ligų sukėlėjų nustatymas polimerazės grandinės reakcijos (PGR) metodu ir kiti.

Ar Instituto vykdomos funkcijos bei galiojantys Europos Bendrijos bei nacionaliniai maisto produktų kokybės standartai užtikrina, kad Lietuvos ir kitų šalių vartotojus pasiektų kokybiški maisto produktai?

Žinoma, tai viena būtinų sąlygų. Institute įdiegta Norminių dokumentų valdymo informacinė sistema užtikrina, kad vertinant laboratorinių tyrimų duomenis, visi rodikliai būtų įvertinti pagal naujausius, galiojančius teisės aktus. Atlikus 2009 m. duomenų analizę, nustatyta, kad 88 tyrimų išvadose nurodyti rodikliai ES ir Lietuvos Respublikos norminiais teisės aktais nereglamentuojami.
Šiandien Instituto Laboratorijos departamente sukurta moderni mokslinė bei techninė įrangos bazė leidžia užsakovams laiku pateikti tikslius tyrimų rezultatus, čia dirba aukštos kvalifikacijos specialistai (11 iš jų - mokslų daktarai). Instituto ekspertai kasmet dalyvauja Europos Komisijos, Europos maisto saugos tarnybos (EMST), Europos vaistų agentūros komitetuose ir darbo grupėse, Europos Sąjungos centrinių referentinių laboratorijų veikloje. Siekiant skatinti profesinį tobulėjimą, darbuotojai pagal galimybes yra siunčiami kelti kvalifikaciją į Vokietiją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę, Italiją ir kitas šalis, dalyvauja seminaruose, mokymuose, tarptautinėse konferencijose, tarptautiniuose moksliniuose projektuose. Instituto specialistai pagal savo kompetencijos lygį konsultuoja apskričių, rajonų VMVT bei maisto pramonės įmonių darbuotojus jiems aktualiais klausimais.
Kaip Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos – Tarptautinio epizootijų biuro – veterinarijos ir maisto kontrolės ekspertas esu aplankęs daug šalių, tikrindamas ir vertindamas įvairių valstybių veterinarinės ir maisto kontrolės sistemą, todėl galiu pasakyti, kad Lietuvoje sukurta maisto saugos ir veterinarijos bazė prilygsta stipriausioms ES valstybėms ir stipriai lenkia daugelį trečiųjų šalių.
Tik skelbiama mokslinė informacija, nesaugių maisto produktų viešinimas yra veiksmingas ginklas, kuris padeda tiek gamintojams, tiek ūkininkams suvokti, kad visi esame vartotojai, todėl visiems mums turi būti svarbu ir reikšminga, kiek yra kokybiškas ir aukštas maisto saugos lygis, įtakojantis mūsų gerą savijautą ir sveikatą.
Remiantis Instituto  laboratorinių tyrimų duomenimis ir rizikos vertinimu, į rinką praėjusiais metais nepateko daugiau kaip 600 tonų nesaugių maisto produktų ir 100 tonų pašarų, o per šių metų sausio ir vasario mėnesius, atlikus tyrimus NMVRVI, uždrausta realizuoti daugiau kaip 155 t apelsinų iš Egipto ir Turkijos. Praėjusiais metais Institutas atliko apie 700 tūkstančių įvairių tyrimų.

Saugus maistas - vienas geros sveikatos prioritetų. Dažnas mūsų renkamės tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės maistą. Kokia grėsmė žmogui užsikrėsti ta liga, kuria serga gyvūnas?

Maisto produktais ir gyvūnais prekiaujama visame pasaulyje. Gyvūnų sveikata yra susijusi su visuomenės sveikata ir maisto sauga. Institute užkrečiamosioms ligoms diagnozuoti yra tiriami įvairūs laukiniai ir naminiai gyvūnai, paukščiai, bitės. Atliekami gyvūnų užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų serologiniai, virusologiniai, bakteriologiniai, molekuliniai bei patologiniai anatominiai ir histologiniai tyrimai.
Siekiant nustatyti gyvūnų užkrečiamąsias ligas, pagal valstybinę programą buvo ištirta 202112, pagal juridinių asmenų savikontrolės programas - 192927 mėginiai, iš kurių 862 (pagal valstybinę programą) ir 7305 (savikontrolės programos) atvejais nustatyti įvairių ligų sukėlėjai arba ligos.
Vienos iš užkrečiamųjų ligų, kuriomis gali susirgti žmogus – zoonozės (salmoneliozė, kampilobakteriozė, listeriozė, žarnyno jersiniozė, ešerichiozė). Tai infekcija, kurią natūraliu būdu tiesiogiai arba netiesiogiai gyvūnai gali perduoti žmonėms. Žmonės užsikrečia nuo gyvūnų arba valgydami užkrėstą maistą.
Salmoneliozė – ūmi infekcinė žarnyno liga, kurią sukelia Salmonella spp. mikroorganizmai. Liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu. Tiriant salmoneliozę maisto produktuose, buvo atlikti 9634 tyrimai, 76 mėginiuose išskirtos salmonelės. Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenis, salmonelioze praeitais metais užsikrėtė 2067 žmonės.
Ne taip retai pasitaikanti kita užkrečiama liga – trichineliozė. Tai ūmus žmonių ir gyvūnų susirgimas, kurį sukelia Trichinella spp. apvaliosios kirmėlės. Pagrindinis žmonių trichineliozės šaltinis yra kiauliena bei kiaulienos gaminiai, sumedžiotų gyvūnų mėsa ir arklių mėsa. Instituto laboratorijose yra atliekamas šalies skerdyklose nustatytų trichineliozės atvejų patvirtinimas, taip pat privačių klientų paskerstų kiaulių bei sumedžiotų šernų mėginių laboratoriniai tyrimai. Tiriant šios ligos sukėlėją, buvo atlikti 534 tyrimai, 93 nustatytas užkrėtimas trichinelėmis. Šalyje šia liga buvo užkrėsti 115 žmonių.
Ne ką mažiau pavojinga ir kita liga – pasiutligė. Tai virusinė liga, kurios eigoje pažeidžiama centrinė nervų sistema. Žmogus šia liga užsikrečia įkandus pasiutusiam gyvūnui ir su jo seilėmis virusui patekus į žaizdą. Naminių ir laukinių gyvūnų pasiutligė labiausiai paplitusi Baltijos ir Rytų Europos šalyse. Nuo 2006 metų pradėta ir toliau tęsiama laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės, naudojant jaukus su vakcina, sumažino pasiutligės paplitimą Lietuvoje keliasdešimt kartų. Institutas atliko 839 tyrimus dėl pasiutligės, 50 atvejų buvo nustatytas pasiutligės virusas. 2009 m. šalyje nebuvo užregistruotas nė vienas žmogaus susirgimo pasiutlige atvejis.
Kampilobakteriozė – viena dažniausiai pasireiškiančių zoonozių, plintančių per maistą. Šia liga užsikrečiama suvalgius kampilobakterijomis užkrėstą maistą ar išgėrus užkrėsto vandens. Liga pasireiškia viduriavimu, pilvo skausmais, karščiavimu. Institute tirtuose 26 maisto produktuose užkrato nerasta, o tiriant patologinę medžiagą iš 2036 tyrimų 5 nustatytas kampilobakteriozės sukėlėjas. Žmonių, turinčių šį užkratą, užregistruota 707.
Vienas dažniausiai laikomų gyvūnėlių namuose – katė. Nuo šių gyvūnų žmogus gali užsikrėsti parazitine gyvūnų liga – toksoplazmoze, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys Toxoplasma gondii. Pagrindinis šių pirmuonių šeimininkas – katės ir katinių šeimos žinduoliai. Katės toksoplazmomis užsikrečia suėdusios užsikrėtusią pelę, paukštelį, užkrėstos žalios mėsos arba kai į jų organizmą patenka pačių kačių į aplinką išskirti sukėlėjai. Toksoplazmoms yra imlūs visi žmonės. Simptomai būna panašūs į gripo: raumenų, galvos, gerklės skausmai, padidėję limfmazgiai, karščiavimas, bendras silpnumas. Institute atlikus 73 serologinius tyrimus gyvūnams ( avims, ožkoms ir kitiems gyvūnams ) -   8 buvo užsikrėtę toksoplazmoze. Vykdant parazitologinius tyrimus nustatyta, kad iš 22 tirtų kačių 1 buvo užsikrėtusios. Žmonių, užsikrėtusių šia liga, užregistruota  210.
Dar būtų galima paminėti ir daugiau užkrečiamųjų ligų, kuriomis serga ir gyvūnai, ir žmonės, tačiau reikia žinoti, kad visi kartu laikydamiesi higienos, sanitarijos ir veterinarijos reikalavimų galime minimaliai sumažinti arba išvengti gresiančio pavojaus ir rizikos susirgti šiomis ligomis.

Tiek sergantys žmonės, tiek gyvūnai gydomi. Ar išlieka tarša antibakterinėmis medžiagomis gyvūninės kilmės produktuose?

Institutas atlieka veterinarinių vaistų ir biocidų sąrankų ekspertizę ir teikia nuomonę VMVT dėl šių produktų registravimo Lietuvos Respublikoje.
Šiandien veterinarinių vaistų registre užregistruotas 941 veterinarinis vaistas ir 80 biocidų. Lyginant su prėjusiais metais, šis skaičius padidėjo. Esant didesniam užregistruotų veterinarinių vaistų skaičiui, yra galimybė pasirinkti kokybiškesnį vaistą, o jeigu vaisto veiklioji medžiaga pasikartoja keliuose skirtingų firmų vaistuose, tai skatina konkurenciją, o vartotojas gali nusipirkti pigesnį vaistą. Rinkoje naudojami tik registruoti vaistai.
Institutas atlieka veterinarinių vaistų saugumo, kokybės ir efektyvumo tyrimus. Nuo 1998 m. Lietuvoje pagal ES reikalavimus vykdoma valstybinė kenksmingų medžiagų liekanų gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose stebėsenos programa, kurioje nurodomas privalomas paimti ir ištirti mėginių skaičius pagal gyvūnų rūšis ir gyvūninius produktus, taip pat pagal farmakologiškai aktyvių medžiagų liekanų ir teršalų pobūdį. Tai padeda kontroliuoti vaistinių preparatų naudojimą ir užtikrinti maisto saugą.
Antibakterinės medžiagos gali būti naudojamos sergantiems gyvūnams gydyti tik veterinarijos gydytojui nustačius ligos diagnozę ir jo paskyrimu. Tik nuo vaisto paskyrimo dienos praėjus tam tikram išlaukos terminui gyvūnas ar gyvūninės kilmės produkcija gali būti parduodami ar skiriami maistui. 
Vartotojų apsaugos užtikrinimui ES priimti teisės aktai, reglamentuojantys veterinarinių vaistų išlauką bei medžiagų liekanų kiekius gyvūniniuose produktuose. Farmakologiškai aktyvi medžiaga produkcijos gyvūnams gali būti naudojama tik tuomet, jei yra įvertintas jos saugumas vartotojui ir gyvūnui: nustatomas farmakologiškai aktyvios medžiagos didžiausias leistinas kiekis (DLK) gyvūniniuose produktuose ir pagal jį nustatoma išlauka veikliajai medžiagai. DLK nustatymas reglamentuojamas 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 470/2009, nustatančiu Bendrijos farmakologiškai aktyvių medžiagų leistinų liekanų nustatymo gyvūninės kilmės produktuose tvarką.
Institute tiriant kenksmingų medžiagų liekanas, viršijančias didžiausią leistiną kiekį (DLK), galvijams 2 iš 148 tirtų mėginių buvo nustatytos antibakterinės medžiagos, 1 iš 23 tirtų mėginių – chinolonai ir streptomicinas, 1 iš 17 tirtų mėginių – kadmis, kiaulėms – chloramfenikolis – 1 iš 14 tirtų mėginių, antibakterinės medžiagos – 1 iš  226 tirtų mėginių, chinolonai – 1 iš 18 tirtų mėginių, arkliams – NSAID – 1 iš 2 tirtų mėginių, piene – antibakterinės medžiagos – 4 iš  713 tirtų mėginių, kiaušiniuose – lasalocidas – 1 iš 10 tirtų mėginių, svieste – pesticidai – 2 iš 17 tirtų mėginių.

2010-uosius metus VMVT skelbia maisto kokybės metais. Tuo siekiama, kad tiek maisto saugos, tiek kokybės rodikliai liudytų, jog maisto produktas – kokybiškas ir saugus. Jaučiamas didelis susidomėjimas maisto priedais. Taigi, kas yra maisto priedas?

Labai gerai, kad nemaža dalis vartotojų šiandien domisi maistu, kurį jie valgo. Maistas – vienas iš pagrindinių energijos šaltinių, kurį žmogus naudoja įgyvendindamas savo siekius, atlikdamas darbus. Maistas yra būtinas išgyventi, tačiau negalima pamiršti, kad jis turi būti ne tik saugus, bet ir kokybiškas, suteikti malonumą jį valgant. Todėl išties labai svarbu, ką gi mes ,,investuojame” į savo kūną. Jeigu dažnas iš mūsų renkasi drabužius tik iš natūralaus pluošto, o žmogaus sveikatai tarnauja sukurta moderniausia medicininė įranga, tai taikant įvairias šiuolaikines technologijas pagamintas maistas geba keisti natūralią produkto sudėtį bei savybes ir sulaukia nevienareikšmio vertinimo.
Šis klausimas taip pat domina ir visus ES šalių vartotojus. Šių metų sausį, man besilankant Europos maisto saugos tarnyboje (EMST) Parmoje, vykdančioji direktorė Catherine Geslain–Laneelle susitikimo metu su EMST skyrių atstovais aptarė naujausią maisto ir mitybinių medžiagų, naujo maisto, alergenų, su maistu kontaktuojančių medžiagų ir maisto priedų duomenų analizę. Taip pat buvo aptarta galimybė NMVRVI dalyvauti Europos maisto suvartojimo duomenų kaupimo projekte, kuris padėtų išsamiau, objektyviau išanalizuoti ir įvertinti maisto taršos rizikos veiksnius, teikti rekomendacijas sveikatinančios mitybos klausimais, taikant prevencines priemones prieš sparčiai augančius susirgimus, siejamus su mityba (viršsvoris, nutukimas, II-o tipo diabetas), taip pat tyrinėjant su maisto vartojimu siejams ūmias ir lėtines ligas.Visa tai bus daroma siekiant apsaugoti visų ES šalių, tame tarpe ir Lietuvos, vartotojų sveikatą, formuojant ilgalaikę sveikatos politiką, mažinant ligų, siejamų su neteisingu gyvenimo būdu, skaičių.
Maisto kokybę šiandien lemia žaliavos kokybė, apdirbimo būdai, sudėtis, kaina bei dar daug kitų faktorių. Dauguma pirkėjų atidžiai skaito ant gaminio esančią etiketę, kurioje gamintojas turi surašyti viską, ko reikalauja Lietuvos higienos norma HN 119:2002 ,,Maisto produktų ženklinimas”. Vartotojai domisi ar į gaminio sudėtį įeina genetiškai modifikuoti organizmai, koks gaminio realizavimo laikas, kokie maisto priedai panaudoti produkto gamybos procese. 
Maisto priedas - medžiaga, kuri nėra vartojama kaip atskiras maisto produktas, o sąmoningai dedama į maisto produktus technologiniais tikslais (gamybos, perdirbimo, apdorojimo, pakavimo, gabenimo ar laikymo) pati ar jos dariniai tampa tokių maisto produktų sudėtine dalimi.
Higienos normoje ne tik nurodyti visi leistini maisto priedai. Maisto produktai suskirstyti į 16 grupių, pavyzdžiui: 1 grupė – pieno produktai ir jų pakaitalai, 2 grupė – riebalai ir aliejai ir kt. Kiekvienai maisto produktų grupei leidžiami naudoti tik tam tikri maisto priedai, griežtai nurodytos jų didžiausios leistinos dozės. Jei vaisių ir daržovių sultyse jokie dažikliai neleidžiami, tai daržovių nektaruose jau leidžiama naudoti nemažai dažiklių.
Visi maisto priedai praeina ilgą kelią, kol patvirtinami maisto produktų gamybai. Lietuva, būdama ES šalimi, vadovaujasi ES šalyse galiojančiais reikalavimais, visi leistini maisto priedai nurodyti higienos normoje HN 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai". Į produktą dedamas kiekis apskaičiuojamas taip, kad nepakenktų, jei žmogus valgys tą produktą kasdien. Prieš leidžiant vartoti maisto priedą, yra visapusiškai ištiriamas jo toksiškumas. Įteisinami tik tie priedai, kurie po ilgalaikių bandymų su gyvūnais yra pripažinti nekenksmingais. Teisės aktai nustato, kad maisto priedai nenaudojami kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose maisto produktuose, išskyrus konkrečius nurodytus atvejus. Sprendimai apie maisto priedų saugą priimami įvertinus visas turimas mokslo žinias, eksperimentinius duomenis, tačiau mokslinė informacija nuolat atnaujinama. Atsižvelgiant į gautus naujus mokslinius duomenis, į pasikeitusias vartojimo sąlygas, maisto priedas gali būti išbrauktas iš leidžiamų vartoti sąrašo.
Vykdant maisto priedų kontrolę, Institute tiriami įvairūs gyvūninės ir augalinės kilmės maisto produktai. Lietuvos gamintojai yra atsakingi už jų įmonėse gaminamą produkciją, jie remiasi RVASVT (Rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų) sistemos principais, vykdo laboratorinę kontrolę. Prieš jiems patenkant į parduotuvių lentynas pakartotinai produktų kokybę įvertina prekybos įmonė.
Vienareikšmio atsakymo, kaip suderinti maisto priedų naudą ir riziką, nėra, šio atsakymo ieško mokslininkai, medikai, mitybos specialistai. Tačiau vartotojams suteikta teisė pasirinkti, įvertinus maisto produkto ženklinimo etiketėje esančią sudėtį, kokį produktą pirkti. Be abejo, sveikiausias maistas – ekologiškas maistas, tačiau jis yra brangesnis, nei tas, į kurio sudėtį įeina vienas ar daugiau maisto priedų. Bet kokiu atveju produktai, kurių gamyboje tinkamai panaudoti maisto priedai, nekelia grėsmės sveikatai, jie naudojami kuriant naujas receptūras, įdiegiant naujas technologijas, leidžia maisto produktus saugiau transportuoti ir pailginti jų vartojimo terminą.

Kokie maisto priedai naudojami maisto gamybos pramonėje?

Produktas gali būti pagamintas naudojant dažiklius, dirbtinius saldiklius, antioksidantus, konservantus, kvapniąsias medžiagas bei kitus maisto priedus.
Dažiklių paskirtis – suteikti produktui spalvą arba ją atgaivinti. Natūraliems maisto dažikliams griežtų apribojimų nėra. Tačiau intensyvių spalvų sintetinių dažiklių naudojimas itin ribojamas. Jie negali būti naudojami pagrindinių maisto produktų, tokių kaip pieno, duonos, mėsos, riebalų ir kitų, gamybai. Leidžiama dažikliais „puošti“ sausainių, dražė paviršius, dėti į kramtomąją gumą bei į įvairius alkoholinius bei gaiviuosius gėrimus.
Įprasta maistą saldinti cukrumi. Tačiau jis brangesnis nei dirbtiniai saldikliai, todėl gamintojai kartais renkasi pastaruosius. Produktai su dirbtiniais saldikliais yra pigesni, žymiai saldesni, tačiau jie nesuteikia organizmui energijos.
Antioksidantai ir konservantai maisto produktuose naudojami apsaugoti juos nuo gedimo ir prailginti jų tinkamo vartojimo laiką.
Kiti maisto priedai suteikia tam tikrą aromatą ir skonį arba juos sustiprina, dar kiti – apsaugo maistą nuo išdžiūvimo, palaiko drėgmę.
Maisto priedai turi E numerį pagal EEB numeraciją: dažikliai (E100 – E199), konservantai (E200 – E299), antioksidatoriai (E300 – E399), skonį bei aromatą stiprinančios medžiagos, saldikliai (E900 – E999), emulsikliai ir stabilizatoriai (E400 – 499, E1400 – E1499), tirštikliai, skaidrikliai, antiflomengai – medžiagos, kurios yra naudojamos skysčių putojimui mažinti, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos.
Dalis maisto priedų yra organizmo toleruojami ir gali būti vartojami be apribojimų. Tai natūralūs maisto priedai – acto rūgštis (E 260), pieno rūgštis (E 270), obuolių rūgštis (E 296), askorbo rūgštis arba vitaminas C (E 300), lecitinai (E 322), pektinas (E 440), tirštinimo medžiagos, gaminamos iš augalų: agaras (E 406), karageninas (E 407), saldžiųjų ceratonijų derva (E 410), guaro derva (E 412), dažikliai: kurkuminas (E 100), burokėlių raudonasis (E 162), paprikų ekstraktas (E 160c) ir kiti.
F322 (lecitinas) – tai emulsifikuojamoji medžiaga, dažnai naudojama vandeniui ir riebalams sujungti. Lecitiną galima gaminti iš kiaušinių ar sojų. Jo yra margarine, majoneze, leduose, šokolade, kepiniuose, sausainiuose. Lecitinas yra maistingas ir netoksiškas, jis naudojamas smegenų veiklai pagerinti, tačiau gali būti gaminamas ir iš genetiškai modifikuotų sojų pupe1ių.
Taip pat yra ir kitų maisto priedų, kurie, atlikus laboratorinius tyrimus, neigiamo poveikio žmogaus organizmui neturėjo.
E300 (askorbo rūgštis) – tai natūralus antioksidantas, neleidžiantis maistui rūgti ir apkarsti. Jo yra keptuose ir konservuotuose produktuose, džiovintose bulvėse, pieno milteliuose, koncentruotose vaisių sultyse, kūdikių maiste. Askorbo rūgštimi chemijoje vadinamas vitaminas C, jį vartoti saugu ir sveika.
E967 (ksilitolis) – tai iš beržų gaminamas dirbtinis saldiklis. Pasižymi švelniu mėtų skoniu. Jo yra kramtomojoje gumoje, burnos gaivikliuose. Įrodyta, kad ksilitolis naikina dantų ėduonį sukeliančias bakterijas. Šiuo metu tikrinama prielaida, kad vaikai, kurių motinos nėštumo metu kramtė kramtomąją gumą, neserga dantų ėduonimi.
E306 (vitaminas E) – tai natūralus antioksidantas, gaunamas iš sojų pupelių, daigintų grūdų ar medvilnės sėklų. Jo yra majoneze, margarine, dešroje, desertuose. Vitaminas E yra svarbiausias riebaluose tirpus antioksidantas, jis padeda sumažinti vėžio ir širdies ligų pavojų. Valgydami jo gauname nedaug, todėl reikėtų vitaminą vartoti kaip maisto papildą.
E101 (riboflavinas) – tai natūrali dažomoji medžiaga (maistinis dažiklis). Jo yra padažuose, fermentiniame sūryje, gaiviuosiuose gėrimuose. Riboflavinas (kitaip vitaminas B2) yra svarbi maisto medžiaga, jį vartoti saugu ir sveika.

Visi maisto produktai, esantys rinkoje, tikrinami. Jų saugą ir kokybę griežtai reglamentuoja ES ir Lietuvoje galiojantys teisės aktai. Kodėl prekybos centruose vis dar pasitaiko maisto  produktų, neatitinkančių minėtų reikalavimų?

Ryški globalizacijos pasekmė ta, kad visa gamybos pramonė tarptautiniu mastu, stengdamasi  pagaminti produkciją kuo pigiau, naudoja sintetines medžiagas. Tai naujų technologijų kūrimosi rinkoje procesas, kuris kasdien siūlo vis naujas paslaugas tiek maisto, tiek pramonės srityse.
Maisto pramonės įmonės, gamintojai turėtų griežtai ir atsakingai taikyti ir vykdyti jų gaminiams keliamus reikalavimus. Maisto saugą ir kokybę reglamentuojančių teisės aktų, kurių privalu laikytis visoms gamybos įmonėms, reikalavimų vykdymas atskleidžia gamintojo sąmoningumą ir atsakomybę. VMVT įstatymų numatyta tvarka taiko nuobaudas tiems gamintojams, kurie nesilaiko visų maisto produktų saugai keliamų reikalavimų, gamina, sandėliuoja ir transportuoja maisto produktus antisanitarinėse sąlygose, realizuoja produktus pasibaigus vartojimo terminui, netinkamai transportuoja ar nesilaiko reikiamų temperatūros režimų.
Reiklus vartotojas, sąžiningas ūkinkas, verslininkas ir legali prekyba padeda užtikrinti gyvūnų sveikatą, maisto saugą ir tuo pačiu išsaugoti sveiką visuomenę. Net ir vienas vartotojo skambutis gali padėti, kad  mūsų rinkoje nebūtų prekiaujama nekokybiškais ir nesaugiais maisto produktais.
Europoje, kaip ir visame pasaulyje, siekiama gerinti visuomenės sveikatą, ieškoma kelių į teigiamas europiečių mitybos permainas, peržiūrimos ir kontroliuojamos  esamų ir naujų gaminių receptūros, jų sudėtinės dalys.

Kokiam maistui jūs atiduodate prioritetą: kaip renkatės maisto produktus – perkate parduotuvėje, turguje, gaminate? Ką patariate Lietuvos vartotojui, kad jis jaustųsi puikiai ir valgytų kokybišką maistą?

Mano nuomone, maistas, pagamintas  iš šviežių produktų, yra nors ir ne pats pigiausias, bet užtat pats naudingiausias ir sveikiausias, nes yra daugiausia galimybių išsaugoti jo vertingąsias savybes. Plečiantis rinkai, didėja vartotojų poreikis ir plečiasi lietuviškų maisto produktų pasiūla, suteikianti galimybę vartotojams pasirinkti maistą su tradiciniu skoniu.
Išaugus rinkos konkurencingumui, viešojo maitinimo įstaigos – kavinės, restoranai, užeigos – brangina ir saugo kiekvieną vartotoją. Todėl  daugumoje jų dirba patyrę virėjai, o įstaigų savininkai yra visapusiškai suinteresuoti, kad jų gaminamo maisto kokybė atitiktų visus keliamaus maisto saugos ir kokybės reikalavimus. Manau, kad mūsų maisto kokybė yra gera, o ką valgyti – renkamės patys. Mūsų šalies rinkoje realizuojami maisto produktai – saugūs, VMVT nustatytų pažeidimų procentas tesudaro nuo 1 iki 5%.
Šiandien, kai prekių ir teikiamų paslaugų ratas platus, jei tik turiu laiko, nusipirkti maisto produktų visada užsuku į turgų ar mobilųjį turgelį. Kaip žinome, šiandien Lietuvoje mobilūs turgeliai veikia didžiuosiuose miestuose. Mobiliuose ūkininkų turgeliuose prekiauja tik ekologiškų produktų augintojai, ūkininkai arba tautinio paveldo įmonės. Jų produkcija atitinka ekologiško ūkio reikalavimus.

Nuo šių metų sausio 6 d. patvirtintas naujas nacionalinis lietuviškas ekologiškų produktų ženklas ,,Ekologiškas žemės ūkis”, juo ir yra ženklinami ekologiški produktai. O nuo 2010 m. liepos 1 d. ES ekologiško gaminio logotipu bus privaloma ženklinti visus fasuotus ekologiškus gaminius, pagamintus bet kurioje ES valstybėje narėje ir atitinkančius būtinus standartus. Ant gaminio etiketės bus du ženklai – šalies ir bendrasis ES.
Tai skatins Lietuvos rinkos konkurencingumą, vartotojai galės rinktis ir vertinti tai, kas yra užauginta ar pagaminta Lietuvos ūkiuose. Siūlau rinktis lietuvišką produkciją, nes lietuviškų maisto produktų kokybė nenusileidžia kitų šalių gamintojų kokybei.