Naujienos

Spausdinti

Naujoji Europos Sąjungos gyvūnų sveikatos strategija „prevencija geriau už gydymą“ numato kovoti su gyvūnų ligomis stiprinant biologinio saugumo priemones, gyvūnų bandų sveikatos būklę bei kompetentingų tarnybų ir ūkio subjektų pasirengimą ligų protrūkių likvidavimui. Strategijos įgyvendinimui numatoma parengti naują Europos Sąjungos gyvūnų sveikatos įstatymą, siekiant užtikrinti gyvūnų sveikatą ir gerovę, visuomenės sveikatos apsaugą, aplinkosaugą, laisvą prekybą gyvūniniais produktais. ES gyvūnų sveikatos strategijos įgyvendinimo praktiniai klausimai buvo svarstomi Europos Sąjungos Tarybos vyriausiųjų veterinarijos pareigūnų darbo grupėje.

Užkrečiamųjų ligų atsiradimas ir plitimas turi neigiamą ekonominį ir socialinį poveikį. Užkrečiamosios ligos sukelia gyvūnų kančias, padidina gaištamumą, mažina produktyvumą, kelia pavojų visuomenės sveikatai. Užkrečiamųjų ligų atsiradimo ir plitimo riziką įtakoja daugelis faktorių. Didžiausią riziką kelia tiesioginis gyvūnų kontaktas dėl gyvūnų judėjimo, ypač kai gyvūnų banda sudaroma iš gyvūnų, nuperkamų iš įvairių laikymo vietų arba gyvūnų turguje. Užkrečiamosios ligos taip pat plinta netiesioginio kontakto būdu, kai gyvūnų ligų sukėlėjai plinta dėl žmonių, transporto priemonių ir gyvūninių produktų judėjimo. Gyvūnų ligų sukėlėjus gali išplatinti gyvūnų laikytojai, vežėjai, pašaliniai asmenys. Gyvūnai gali užsikrėsti naudojant gyvūnams ir gyvūniniams produktams vežti tas pačias transporto priemones, per užkrėstas gyvūnų priežiūros priemones, įrangą, pašarą. Gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų plitimą gali įtakoti gyvūnų sveikatos būklė kaimyninėse laikymo vietose, laukiniai gyvūnai, graužikai ir vabzdžiai. Labai svarbu, kad gyvūnų laikytojai laiku praneštų apie įtariamus susirgimus siekiant kuo greičiau likviduoti ligų protrūkius. Pavėluotai diagnozuota liga kelia pavojų gyvūnų sveikatai ir gerovei. Ligų plitimą taip pat gali įtakoti klimato pokyčiai.

Gyvūnus galima apsaugoti nuo užkrečiamųjų ligų taikant biologinio saugumo priemones gyvūnų laikymo vietose ir juos pervežant. Gyvūnų laikytojai, veterinarijos gydytojai, vežėjai, prekiautojai ir kiti verslo subjektai, dalyvaujantys maisto gamybos grandinėje, turėtų taikyti biologinio saugumo priemones ir kontroliuoti jų įgyvendinimą. Visuomenės švietimas šiuo klausimu taip pat yra svarbus. Biologinio saugumo priemonės turėtų būti taikomos siekiant apsaugoti gyvūnus nuo tiesioginių kontaktų, kadangi gyvūnų judėjimas ar bet koks tiesioginis kontaktas tarp gyvūnų kelia didžiausią riziką. Biologinio saugumo priemonės yra būtinos mažinant tiek tiesioginio, tiek netiesioginio kontakto riziką. Biologinio saugumo priemonių pobūdis priklauso nuo gyvūnų laikymo būdo ir gyvūnų bandų sveikatos būklės regione. Atvežti į laikymo vietą gyvūnai turėtų būti laikomi, prižiūrimi ir šeriami atskirai nuo kitų gyvūnų bei tiriami, siekiant sumažinti užkrečiamųjų ligų sukėlėjų plitimo riziką dėl tiesioginio kontakto. Gyvūnų laikymo vietoje turėtų būti sustabdomas gyvūnų judėjimas tarp gyvūnų bandų, išskyrus tuos atvejus, kai gyvūnai išvežami skerdimui. Gyvūnai turi būti talpinami į gerai išvalytas ir dezinfekuotas patalpas. Gyvūnams turėtų būti taikomas dirbtinis apvaisinimas, o ne natūralus kergimas. Taip užkertamas kelias ligų plitimui su naujai atvežtais gyvūnais. Veisimui ar penėjimui turėtų būti perkami sveikų bandų gyvūnai, užtikrinant tinkamą jų identifikaciją ir atsekamumą. Gyvūnai turėtų būti tiriami siekiant užtikrinti, kad būtų laikomos sveikos gyvūnų bandos. Gyvūnų judėjimas galimas tarp sveikų gyvūnų bandų ar iš sveikų gyvūnų bandų į gyvūnų bandas, kuriose laikomi netirti gyvūnai ar žemesnės sveikatos būklės gyvūnai. Gyvūnų laikymo vietos turėtų būti aptvertos. Būtina kontroliuoti žmonių, transporto, gyvūnų ir pašarų judėjimą, siekiant užtikrinti, kad ligų sukėlėjai nepatektų į gyvūnų laikymo vietą iš kaimyninių laikymo vietų ar su laukiniais gyvūnais. Griežtos biologinio saugumo priemonės turėtų būti taikomos pakraunant gyvūnus į transporto priemones ir juos iškraunant. Gyvūnų laikymo vietoje turi būti taikomos sanitarinės priemonės, tinkamai tvarkomi pašarai, pakratai, darbo įrankiai, registruojamas žmonių, transporto, gyvūninių produktų, pašarų, pakratų, mėšlo, gyvūnų gaišenų ir kitų priemonių ir medžiagų judėjimas.

Gyvūnų laikytojai ir kiti verslo subjektai, dalyvaujantys maisto gamybos grandinėje, turėtų būti skatinami laikytis biologinio saugumo priemonių. Gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevencija ir galimos rizikos sumažinimas iki minimumo yra pagrindinis gyvūnų sveikatos apsaugos strategijos tikslas. Ekonominė nauda, taikant biologinio saugumo priemones, laikoma svarbiausia paskata gyvūnų laikytojams ir verslo subjektams. Gyvūnų laikytojai ir kiti maisto grandinės verslo subjektai turėtų būti mokomi ir skatinami laikytis geros gamybos praktikos, siekiant parodyti biologinio saugumo priemonių naudą. Biologinio saugumo standartų laikymasis ir sveikos gyvūnų bandos skatina prekybą gyvūnais ir gyvūniniais produktais, sumažina išlaidas gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolei.

Biologinio saugumo priemonių taikymas gyvūnų laikytojams ir kitiems maisto grandinės subjektams turėtų būti privalomas. Nauji gyvūnų sveikatos apsaugą reglamentuojantys įstatymai turėtų būti lengvai suprantami, kad būtų paprasta jų laikytis ir juos kontroliuoti. Vertinant jų poveikį gyvūnų laikytojams ir kitiems verslo subjektams, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas valdymo naštos sumažinimui ir konkurencingumo skatinimui. ES šalys narės pritaria, kad būtų griežtai apibrėžta gyvūnų laikytojų ir verslo subjektų atsakomybė. Verslo subjektų valdymo išlaidos turi būti sumažintos, užtikrinat gyvūnų sveikatos apsaugą. Įstatymų leidimas turi būti pagrįstas rizikos vertinimu. Gyvūnų sveikatos apsaugos klausimai turi būti sprendžiami bendradarbiaujant su Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija. Veterinarijos tarnyboms turi būti teikiama visokeriopa parama įgyvendinant gyvūnų sveikatos apsaugos strategiją. Gyvūnų sveikatos apsaugos priemonės turi būti įvykdomos ir lengvai kontroliuojamos. Finansinė parama turėtų būti kruopščiai įvertinta ir apibrėžta, skatinanti ligų prevenciją. Verslo subjektų iniciatyva įgyvendinant biologinio saugumo priemones turėtų būti remiama.

Literatūra:

Europos Komisija (EC, 2007). Naujoji Europos Sąjungos gyvūnų sveikatos strategija (2007–2013 m.), pagal kurią „prevencija geriau už gydymą“. Liuksemburgas: Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras. 26 p.
Council of the Euriopean Union (EC, 2009). CVO conclusions on new Community Animal Health Policy. Outcome of preceedings of working party of CVOs. Jonkoping, Sweden, 20 – 23 October 2009. 6 p.