Naujienos
2010-04-02 / Bendros

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas informuoja, kad Jungtinėjė Karalystėje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Danijoje nuo 2010 metų sausio mėnesio užregistruoti 334 susirgimo norovirusine infekcija atvejai, susiję su žalių austrių vartojimu.
Daugelyje šalių austrės laikomos delikatesiniu maistu. Jos gyvena pakrančių vandenyse, maitinasi filtruodamos vandenį per žiaunas. Jei vanduo yra užterštas norovirusais, jie kaupiasi austrėse. Atlikus tyrimus Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose nustatyta, kad 5-55 proc. austrių yra užterštos norovirusais. Dažniausiai virusai austrėse nustatomi spalio–vasario mėnesiais. Norovirusus sunku pašalinti iš austrių jas valant. Todėl, jei austrės vartojamos žalios, išlieka rizika susirgti norovirusine infekcija.
Remiantis skubiųjų pranešimų apie nesaugius maisto produktus ir pašarus, tiekiamus į rinką, sistema, 2006 m.-2010 m. kovo mėn. buvo gauta 19 skubių pranešimų, susijusių su norovirusų nustatymu austrėse arba norovirusinės infekcijos atvejais dėl austrių vartojimo.
Kaip jau minėta, 2010 sausio – kovo mėnesiais 5 šalyse (Jungtinėjė Karalystėje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Danijoje) protrūkių metu buvo užregistruoti 334 susirgimo norovirusine infekcija atvejai. Nustatyta, kad dauguma atvejų yra susiję su žalių austrių vartojimu restoranuose.
Daugiausia susirgimo norovirusine infekcija atvejų buvo užregistruota Jungtinėje Karalystėje – 120. Kiek mažiau – Danijoje – 58, Švedijoje – 50 ir Prancūzijoje – 45. Norvegijoje buvo užregistruoti 39, o Prancūzijoje – 22 susirgimo atvejai. Protrūkių tyrimo metu nustatyta, kad austrių kilmės šalys yra Anglija, Škotija, Airija, Prancūzija bei Olandija.
Minėtose šalyse įvykusius norovirusinės infekcijos protrūkius sieja tai, kad tas pats GGI ir GGII genogrupių norovirusas buvo išskirtas iš austrių bei iš sergančiųjų norovirusine infekcija klinikinės medžiagos.
Nors susirgimų norovirusine infekcija priežastys vis dar tiriamos, keliamos kelios versijos:
1. Kadangi užkrėstos austrės buvo iš kelių kilmės šalių, galima teigti, jog tai nėra lokalus užteršimas. Tikėtina, kad neįprastai šalta žiema Šiaurės Europoje 2010 metais turėjo įtakos austrių užsikrėtimui, kadangi norovirusai išgyvena esant žemai vandens temperatūrai ir sumažėjus ultravioletinei spinduliuotei.
2. Įkūrus maistu ir vandeniu plintančių ligų priežiūros tinklą, pagerėjo keitimasis informacija tarp šalių narių apie norovirusinės infekcijos protrūkius.
Manoma, kad mažėjant sezoniniam norovirusų aktyvumui bei austrių vartojimui per ateinančius kelis mėnesius, mažės norovirusinės infekcijos protrūkių skaičius.
Specialistai informuoja, kad žalių austrių vartojimas (ypač nusilpusio imuniteto asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis) gali tapti norovirusinės infekcijos susirgimo priežastimi.
Parengta pagal Eurosurveillance informaciją: http://www.eurosurveillance.org/ViewArticle.aspx?ArticleId=19524
| Parašykite savo nuomonę | |||
(nerodomas) | |||
| Jūsų nuomonė: | |||
Kitos naujienos
Paskutinis atnaujinimas: 2012-02-05 04:01:20


Versija neįgaliesiems



