Naujienos

Spausdinti

2007 metais Gruzijoje buvo nustatytas afrikinio kiaulių maro protrūkis. Ši liga labai greitai išplito Užkaukazėje ir Rusijos Federacijoje. Išplitusi afrikinio kiaulių maro viruso padermė yra labai virulentiška. Manoma, kad viruso virulentiškumas kiaulėms turėtų sumažėti ir liga turėtų įgauti lėtinę eigą. Afrikinio kiaulių maro lėtine eiga sergančios kiaulės platina virusą ir neturi aiškių ligos klinikinių požymių. Virusas gali išplisti šernų populiacijoje. Užkaukazėje šernų populiacija yra nedidelė (apie 1 šerną 1 km2). Europos Sąjungos kaimyninėse šalyse ir kai kuriuose Rusijos Federacijos regionuose šernų populiacija yra gausesnė.
 
Europos Sąjungos teisės aktai draudžia kiaulių ir kiaulienos produktų įvežimą iš trečiųjų šalių ir Rusijos Federacijos. Afrikinio kiaulių maro išplitimo rizika Europos Sąjungoje galima dėl nelegalaus kiaulių, kiaulienos produktų ir šalutinių gyvūninių produktų įvežimo.

Europos maisto saugos tarnyba atliko afrikinio kiaulių maro rizikos vertinimą vadovaujantis Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos rizikos vertinimo gairėmis. Afrikinio kiaulių maro paplitimo rizika trečiosiose šalyse ir Rusijos Federacijoje yra nedidelė. Šios ligos išplitimo rizika užkrėstuose regionuose yra didelė. Tikimybė, kad ši liga galėtų pasireikšti Europos Sąjungoje yra nedidelė.

Rizikos veiksniai, įtakojantys ligos plitimą, yra panašūs trečiosiose šalyse ir Rusijos Federacijoje. Tačiau Rusijos Federacijoje greičiau nustatoma liga ir taikomos priemonės jai likviduoti. Afrikinio kiaulių maro ilgalaikės prevencinės priemonės Užkaukazės šalyse ir Rusijos Federacijoje yra nepakankamos. Šernų endemijos rizika trečiosiose šalyse yra maža, o Rusijos Federacijoje yra nedidelė.

Europos Sąjungos teritorijoje gyvenančių šernų užsikrėtimo virusu galimybė dėl kontaktų su kaimyninių šalių šernais yra nedidelė.

Europos Sąjungoje, aptvaruose laikomų kiaulių bandų ir kiaulių bandų, laikomų taikant minimalias biologinio saugumo priemones, galimybė užsikrėsti afrikinio kiaulių maro virusu, šeriant virtuvės atliekomis, yra maža. Kiaulių bandų, laikomų taikant biologinio saugumo priemones, užsikrėtimo virusu galimybė yra labai maža. Afrikinio kiaulių maro viruso išplitimo galimybė dėl kiaulių, žmonių ir transporto priemonių judėjimo, prieš jį nustatant, iš aptvaruose laikomų kiaulių bandų yra didelė, iš kiaulių bandų, laikomų taikant minimalias biologinio saugumo priemones, yra didelė ir iš kiaulių bandų, laikomų taikant biologinio saugumo priemones, yra nedidelė. Turint omenyje, kad daugelyje ES šalių narių kiaulių bandos laikomos taikant minimalias biologinio saugumo sąlygas, didelė viruso išplitimo rizika gali turėti neigiamą ekonominį poveikį kiaulininkystei.

Endeminės ligos rizika kiaulių bandoms, kurioms taikomos minimalios biologinio saugumo priemonės, ir kiaulių bandoms, kurioms taikomos biologinio saugumo priemonės, yra labai maža. Kiaulių identifikacijos ir registracijos trūkumai bei apribojimų netaikymas kiaulių judėjimui yra pagrindiniai viruso plitimo rizikos veiksniai.
Endeminės ligos rizika aptvaruose laikomoms kiaulių bandoms dėl jų galimo kontakto su šernais, apribojimų netaikymo kiaulių judėjimui bei ribotos galimybės apžiūrėti kiaules yra nedidelė. Ligos paplitimą sunku kontroliuoti šernams.

Afrikinio kiaulių maro virusą platina tik Ornithodoros genties erkės. Ornithodoros genties erkės parazituoja pas graužikus ir reptilijas. Kiaulės yra laikomos atsitiktiniais erkių šeimininkais, galinčiais platinti virusą. Epidemiologiniu požiūriu erkės svarbios ten, kur kiaulės laikomos netradicinėmis laikymo sąlygomis, senose kiaulidėse ar pašiūrėse, kur Ornithodoros erraticus rūšies erkes sunku išnaikinti. Ornithodoros erraticus erkės plačiai paplitusios Vidurio Rytų ir Viduržemio jūros šalyse. Tai vienintelė erkių rūšis, kuri puola žmones. Ornithodoros erraticus erkės yra svarbios afrikinio kiaulių maro viruso plitimui, nes jos yra ilgaamžės. Jos gali išgyventi 15 ir daugiau metų. Daug metų praleisdamos pašaruose jos gali virusą platinti daugiau nei 5 metus. Toks ilgas viruso išsilaikymas erkėse gali būti endemijos priežastimi tuose rajonuose. Šios erkės nėra reikšmingos geografiniam viruso paplitimui, kadangi jos parazituoja palyginti trumpą laiką. Šernams šios erkės neaptinkamos. Erkių geografinio paplitimo riziką sunku nuspėti dėl nepakankamos mokslinės informacijos.

Rekomenduojama ES, trečiųjų šalių ir Rusijos Federacijos kompetentingoms tarnyboms glaudžiai bendradarbiauti afrikinio kiaulių maro kontrolės klausimais, siekiant suvaldyti galimą ligos plitimą,  parengti afrikinio kiaulių maro likvidavimo namų ūkiuose strategiją, taikyti biologinio saugumo priemones, užkertant kelią tiesioginiam kiaulių ir šernų kontaktui. Afrikinio kiaulių maro viruso plitimas trečiosiose šalyse ir Rusijos Federacijoje gali būti suvaldytas taikant trumpalaikes ligos likvidavimo priemones ir ilgalaikes kontrolės priemones. Kiaulių laikytojai ir veterinarijos gydytojai turi gerai žinoti afrikinio kiaulių maro rizikos veiksnius. ES šalyse narėse turi būti stiprinama afrikinio kiaulių maro stebėsena. Aktyvi šernų stebėsena ypatingai turėtų būti atliekama tose šalyse, kur vyksta aktyvi šernų migracija. Maisto atliekos iš tarptautinių transporto priemonių turi būti saugiai surenkamos ir sunaikinamos. Moksliniai tyrimai turi būti vykdomi siekiant išaiškinti erkių paplitimo galimybes. Rekomenduojama išaiškinti kitus galimus viruso platintojus trečiosiose šalyse ir Rusijos Federacijoje.

Literatūra:
EFSA (2010). Scientific opinion on African Swine Fever. EFSA Journal. 8(3):1556.