Naujienos

Spausdinti

Listeriozė yra žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia gramteigiamos lazdelės formos Listeria monocytogenes rūšies bakterijos. Infekcija yra pavojinga, nes gali komplikuotis sepsiu, meningitu. Užsikrėtusi nėščia moteris užkratą gali perduoti vaisiui.

Didžiausią riziką susirgti listerioze turi nėščios moterys, naujagimiai, asmenys, kurių organizmo atsparumas sumažėjęs, sergantys vėžiu, diabetu, inkstų ligomis, AIDS, vyresnio amžiaus žmonės.

Pagal Europos maisto saugos tarnybos ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateiktas zoonozių ir jų sukėlėjų Europos Sąjungoje ataskaitas, 2006 m. valstybėse narėse užregistruoti 1589, o 2007 m. – 1554 patvirtinti žmonių susirgimo listerioze atvejai.

Paskutiniais metais keliose Europos Sąjungos šalyse padaugėjo žmonių listeriozės atvejų. Didžiausias sergamumas listerioze užregistruotas Danijoje 2009 metais. Tais metais minėtoje šalyje sergančiųjų listerioze ženkliai padaugėjo, nors sergamumo didėjimo tendencija stebėta nuo 2003 metų.

2009 metais Danijoje užregistruoti 97 listeriozės atvejai (1,8 atvejai/100 000 gyventojų), iš jų 50 atvejų patvirtinti moterims.

Siekiant nustatyti padidėjusio sergamumo listerioze priežastis minėtoje šalyje, 2009 metų duomenys buvo lyginami su ankstesnių metų duomenimis. Paaiškėjo, kad 2009 metais padidėjęs sergamumas listerioze buvo stebimas vyresnių nei 70 metų pacientų amžiaus grupėje. Minėtu laikotarpiu padaugėjo infekcijos komplikacijų – sepsio ir meningito – atvejų.

Kitų infekcijos komplikacijų pasireiškimo bei mirčių dažnis beveik nepakito lyginant su ankstesniais metais. 2009 metais 100 000 naujagimių teko 4,8 užsikrėtimo listerioze atvejai, o mirčių dažnis siekė 28 proc.

Molekuliniai Listeria monocytogenes tipavimo duomenys parodė, kad 2009 metais vyravo toks pat bakterijų tipas kaip ir ankstesniais metais. Tik listeriozės protrūkį sukėlė Listeria monocytogenes tipas, kuris prieš tai Danijoje niekada nebuvo nustatytas.

Nors Danijoje padidėjusio sergamumo listerioze priežastys kol kas nėra žinomos, keliamos galimos versijos:

1. Su maistu susiję veiksniai: netinkamos maisto laikymo sąlygos, padidėjusi gatavų maisto produktų vartojimo apimtis bei specifinių produktų bakterinė tarša.
2. Demografiniai pokyčiai: didesnis vyresnio amžiaus gyventojų skaičius populiacijoje, didesnis sergančių bei vartojančių vaistus asmenų skaičius.
3. Protrūkiai, sukelti Listeria monocytogenes bakterijų.
4. Padidėjęs Listeria monocytogenes virulentiškumas.
5. Ligų priežiūros pokyčiai: didesnis pranešimų skaičius, didesnės kraujo mėginių ėmimo apimtys, patobulėję diagnostikos metodai, antibiotikų vartojimo pokyčiai ligoninėse.

Lietuvoje žmonių susirgimų listerioze atvejai registruojami kasmet. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2007 metais užregistruoti 4, 2008 metais – 7, o 2009 metais – 5 žmonių listeriozės atvejai.  

Siekiant apsaugoti Lietuvos gyventojus nuo užsikrėtimo listerioze, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute nuolat atliekami maisto mėginių laboratoriniai tyrimai dėl monocitogeninių listerijų.

2009 metais buvo atlikta 2217 mėginių tyrimų dėl monocitogeninių listerijų. Vykdant valstybinės kontrolės programas, 13 maisto mėginių tyrimų rezultatų neatitiko teisės aktų reikalavimų – kiaulienos, paukštienos ir žuvininkystės produktų mėginiai buvo užkrėsti monocitogeninėmis listerijomis.

Daugiau informacijos apie Listeria monocytogenes, jos sukeltą infekciją rasite čia.

Parengta pagal Eurosurveillance informaciją:
http://www.eurosurveillance.org/images/dynamic/EE/V15N12/art19522.pdf