Naujienos

Spausdinti

Nuo didžiausios technogeninės nelaimės žmonijos istorijoje praėjo 24-eri metai. Černobylio avarija įvyko 1986 m. naktį iš balandžio 25-osios į 26-ąją, kai buvo atliekamas netinkamai suplanuotas bandymas 4 reaktoriuje. Praėjus ketvirčiui amžiaus po Černobylio atominės elektrinės (toliau AE) avarijos dar vis jaučiami šios nelaimės padariniai. Avarijos priežastis ir pasekmes tebenagrinėja viso pasaulio mokslininkai, tarp jų ir Lietuvos. Paskelbta daugybė straipsnių, monografijų, apibendrintų avarijos analizės bei statistinių leidinių. Iš to kas sukaupta apie Černobylio avariją, pateikiame kai kuriuos oficialiai paskelbtus svarbius tarpžynybinių organizacijų  statistinius duomenis, taip pat duomenis, susijusius su maisto ir veterinarijos priežiūros objektų kontrole Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) laboratorijose vėlesniuoju laikotarpiu.
Pirmomis dienomis po avarijos radiacinę situaciją Lietuvoje daugiausia nulėmė jodo izotopai. Antrame etape po Černobylio AE avarijos (nuo 1986 m. gegužės mėn. pabaigos iki dabar) didesnę svarbą įgauna cezio izotopų kiekis maisto produktuose. Jodo ir cezio izotopai  dažnai sąlygoja žmogaus organizmo vidinį apšvitinimą. Stroncio-90, rutenio-106, cirkonio- 95 ir kiti izotopai rasti tik "karštosiose dėmėse". Tokių dėmių rasta Kauno, Alytaus, Varėnos, Vilkaviškio rajonuose. Pirmomis dienomis po avarijos pagrindinis dėmesys buvo skiriamas žaliavinio  pieno tyrimams, kadangi pienas yra vienas iš pagrindinių kritinių produktų vertinant radioaktyviosios taršos lygį pirmame radiacinės avarijos etape. Įvertintas vidutinis pieno aktyvumas (sunormuotas 1986 m. balandžio mėn 28 d.) trims respublikos užterštumo zonoms:  šiaurinei - 400, vidurinei -1200 ir pietinei -  3700 Bg/l, o tai aiškiai daugiau už maksimaliai leistiną pieno aktyvumą (vaikams), kuris yra lygus 370 Bg/l.  Buvo priimtas sprendimas, draudžiantis naudoti vaikams užterštą jodu (131I) pieną kai kuriuose respublikos rajonuose.
Vėlesniais metais po avarijos radionuklidų (137Cs ir 90Sr) kiekių matavimai maisto produktuose VMVT radiologinių tyrimų laboratorijose  buvo atliekami nuolat, nes tokių matavimų rezultatai atspindėjo radiacinės taršos tendencijas šalyje, taip pat jie buvo naudojami įvertintant apšvitos dozes, kurias gauna gyventojai, vartodami įvairų maistą. Pagal   valstybės stebėsenos kontrolės programas radiologiniams tyrimams buvo imami vietinės kilmės neapdorotų maisto produktų - jautienos, kiaulienos, paukštienos, pieno, tvenkinių žuvies, kiaušinių, laukinės faunos mėginiai.
Pastaraisiais metais maisto produktuose yra reglamentuojamas tik 137Cs savitasis ir tūrinis  aktyvumas, kurio leistinieji lygiai yra 600 Bq/kg visiems produktams, bei papildomas leistinas lygis - 370 Bq/kg pienui ir kūdikių maistui. Pagal valstybės kontrolės programas tirtuose mėginiuose leistinieji lygiai nebuvo viršyti. Stroncio (90Sr) aktyvumas maisto produktuose nėra reglamentuojamas, nes jo kiekiai, patekę į aplinką, buvo žymiai mažesni nei cezio (137Cs), tačiau stroncis, kaip ir stabilusis  kalcis, lengvai patenka į kaulinius audinius ir juose kaupiasi. 90Sr aktyvumą maisto produktuose Europos Bendrijos šalyse radiologinės stebėsenos metu rekomenduojama tirti. Šio radionuklido aktyvumas matuojamas ir mūsų šalyje. Radiologinių matavimų duomenys nustatyta tvarka kiekvienais metais perduodami Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centrui (JTC) ir Lietuvos Radiacinės saugos centrui (LRSC).  Duomenys  naudojami gyventojų gaunamai apšvitos dozei nuo maiste esančių radionuklidų jonizuojančiajai spinduliuotei įvertinti.
Vidutinė metinė efektinė vidinės apšvitos dozė vidutiniam šalies gyventojui nuo maiste esančių radionuklidų jonizuojančiosios spinduliuotės skaičiuojama naudojant maisto radiologinių tyrimų rezultatus, atsižvelgiant į vidutinį maisto produkto sunaudojimą vienam gyventojui per parą. LR Radiacinės saugos centro ataskaitose pateikiama, kad apšvitos dozė nuo neapdorotame maiste esančių 137Cs, 90Sr, 40K   radionuklidų jonizuojančiosios spinduliuotės lygi  0,22 mSv. Ši dozė yra nedidelė, panaši į gautas  ankstesniais metais ir sudaro vidutiniškai tik dešimtą dalį,  lyginant nuo įvairių kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių gaunamos apšvitos, kuri lygi 2,63 mSv. Todėl galima teigti, kad gyventojų apšvita dėl dirbtinės kilmės radionuklidų maiste jonizuojančiosios spinduliuotės yra maža ir nekelia rizikos vartotojų sveikatai.
Po Černobylio atominės elektrinės avarijos iškilo pavojus, kad iš užterštų Ukrainos, Baltarusijos, kai kurių Rusijos teritorijų į mūsų šalį nepatektų maisto produktai ir pašarai, užteršti radioaktyviomis medžiagomis.
Lietuvos įmonės palaiko prekybinius ryšius su Ukraina, Baltarusija, Rusijos Federacija ir kitomis šalimis, iš kurių įveža į šalį augalinius aliejus, riebalus, miško grybus ir uogas, sultis, konditerijos, kulinarijos ir kitus gaminius, importuoja daug pašarų ir pašarinių žaliavų. Kasmet radiologiškai ištiriama iki tūkstančio šių produktų mėginių.  Dauguma įvežamų prekių yra švarios, neturi radioaktyviosios taršos požymių, tačiau kai kuriose produktų siuntose aptinkamas  radioaktyvusis cezis.
2001-2003 m. buvo tiriama daug importuojamų pieno miltelių, kurie tranzitu per Lietuvą buvo gabenami į kitas šalis. 2001 m. - 16 proc., 2002 m. - 30 proc., 2003 m. - 18,3 proc. tirtuose importuotų  pieno miltelių mėginiuose aptiktas cezis. Rasta didžiausia koncentracija 314 Bq/kg. Leidžiama norma pieno produktams - 370 Bq/kg. 2007 metais pirmą kartą aptiktas cezis cukrinių runkelių išspaudose, kurio koncentracija siekė 200 Bq/kg.
Vieni ryškiausių aplinkos radioaktyviosios taršos indikatorių aplinkoje išlieka miško grybai ir uogos. Natūrali laukinių grybų ir uogų aplinka paprastai yra miškai arba miškingos vietos, o šioms ekosistemoms yra būdinga tai, kad radioaktyvusis cezis išsilaiko vykstant cikliškai dirvožemio ir augmenijos medžiagų apykaitai. Dėl to tęstinis grybų ir uogų užteršimas radioaktyviuoju ceziu po Černobylio avarijos nežymiai mažėjo, o kai kurių rūšių grybų galėjo ir padidėti. Priešingai nei daugumoje Europos valstybių, radiologinės kontrolės metu nustatytas aukštas importuojamų iš Rusijos ir ypatingai iš Baltarusijos ir Ukrainos grybų ir miško uogų radioaktyvusis užterštumas, kuris  tampa stipriu radioaktyviosos taršos rizikos faktoriumi, nors grybai ir uogos nepasilieka mūsų šalyje, o po perdirbimo yra išvežami svetur. Radiologiškai kontroliuojama kiekviena siunta įvežimo ir išvežimo metu. Nuo 2002 iki 2009 metų kiekvienais metais buvo ištiriama virš tūkstančio grybų ir miško uogų mėginių.  2008 metais ištyrus 616 importuotų  grybų  mėginių  ir 650 uogų mėginių, pusėje ivežamų grybų ir dviejuose trečdaliuose miško uogų siuntų rastas radioaktyvus 137Cs. Dviejose importuotų mėlynių siuntose 137Cs kiekis keturis kartus viršijo leistinus lygius, todėl uogos buvo grąžintos į šalį,  iš kurios buvo įvežtos. 137Cs savitieji  aktyvumai įvežamuose grybuose nuo 2002 iki 2005 metų didėjo. Importuotose miško uogose 137Cs koncentracijų didėjimas buvo stebimas iki 2007 metų ir pasiekė aukščiausią 208 Bq/kg lygį.
Kiekviena Europos Bendrijos šalis turi nacionaliniu lygiu taikyti tokį importuojamų iš trečiųjų šalių žemės ūkio produktų tyrimų dažnumą radionuklidų atžvilgiu, kuris būtų nustatomas atlikus importuojamų produktų rizikos vertinimą, atsižvelgiant į tyrimų rezultatus bei importuojamų produktų pobūdį, taip pat atsižvelgiant iš kokių šalių ir kokių regionų produktai yra importuojami.
Vertinant rizikos požiūriu radiologinę įvairių tiriamų veterinarijos priežiūros objektų taršą galima pateikti šias išvadas:
· Vietinės kilmės maisto produktų  - jautienos, kiaulienos, paukštienos, pieno, tvenkinių žuvies, kiaušinių, laukinės faunos tarša 137Cs ir 90Sr radionuklidais 1998 - 2009  metais neviršijo didžiausių leidžiamų lygių (DLL).
· Vietinės kilmės maisto produktų taršos lygiai 137Cs ir 90Sr  radionuklidais 1998 - 2009 metais statistiškai yra mažai kintantys.
· Gyventojų apšvita dėl dirbtinės kilmės radionuklidų maiste jonizuojančiosios spinduliuotės sudaro vidutiniškai 8 proc., lyginant nuo įvairių kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių gaunamos apšvitos. Ši apšvita yra maža ir nekelia rizikos vartotojų sveikatai.
· Kritiniais produktais, kuriuose stebimas radioaktyusis 137Cs, išlieka laukinė fauna, importuojami miško grybai ir miško uogos, cukrinių runkelių išspaudos.
· Lietuvos grybų ir miško uogų tarša radioaktyviuoju 137Cs  2009 metais neviršijo DLL.
· Pusėje įvežamų grybų ir dviejuose trečdaliuose miško uogų siuntų randama radioaktyvaus cezio likučiai.       
· Būtina tęsti importuojamų prekių iš trečiųjų šalių, paveiktų Černobylio atominės elektrinės avarijos, kontrolę.