Naujienos

Spausdinti

Chromas, chromo chloridas, chromo laktato trihidratas, chromo nitratas, chromo pikolinatas, chromo sulfatas kaip mineralinės medžiagos gali būti naudojamos maisto papildų gamybai (EC, 2002b, 2009). Chromo chloridas ir jo heksahidratas, chromo sulfatas ir jo heksahidratas yra mineralinės medžiagos, kuriomis galima papildyti maisto produktus Europos Sąjungoje (EC, 2006). Tačiau chromas nėra autorizuotas kaip maisto priedas. Jis taip pat nėra įtrauktas į nepageidaujamų medžiagų pašaruose sąrašą (EC, 2002a).
Chromo ilgalaikis vartojimas gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai (EFSA, 2009a), todėl būtų tikslinga atlikti chromo ilgalaikio vartojimo poveikio vertinimą. Europos maisto saugos tarnyba (EMST) pateikė ataskaitą apie chromo kiekį, kurį 1 – 14 metų amžiaus vaikai gauna su maisto produktais 12 – oje Europos Sąjungos šalių (Belgijoje, Kipre, Čekijos Respublikoje, Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Olandijoje, Ispanijoje ir Švedijoje). Chromo kiekis, kurį vaikai gauna su maistu buvo apskaičiuotas pagal chromo kiekį maisto produktuose ir jų suvartojimą (EFSA, 2010).
2008 metais EMST paprašė ES šalių narių pateikti duomenis apie chromo kiekį maisto produktuose ir gėrimuose. Šešios ES šalys narės (Austrija, Kipras, Prancūzija, Vokietija, Airija ir Jungtinė Karalystė) pateikė 23750 maisto produktų tyrimų duomenis. Vokietija pateikė 69 %, Airija – 10 %, Kipras – 9 %, Prancūzija – 6 % duomenų. ES šalys narės pateikė 2000 – 2008 metų chromo kiekio maisto produktuose tyrimų duomenis (EFSA, 2010).
Aplinkoje nustatomas trivalentis ir šešiavalentis chromas. Maisto produktuose ir papilduose daugiausia yra trivalenčio chromo (EVM, 2003). Todėl tikėtina, kad maisto produktuose daugiau turėtų būti trivalenčio chromo.
EMST pateikė duomenis apie vidutinį mažiausią ir didžiausią chromo kiekį maisto produktuose. Pavyzdžiui, buvo paskaičiuota, kad daržovėse gali būti 0,034 – 0,052 mg/kg, vaisiuose – 0,016 – 0,035 mg/kg, piene – 0,069 – 0,083 mg/kg, žuvyje – 0,065 – 0,081 mg/kg, mėsoje – 0,039 – 0,067 mg/kg, šokolade – 0,356 – 0,365 mg/kg chromo (lentelė) (EFSA, 2010).
Trivalentis chromas dalyvauja angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitoje. Tačiau nėra įtikinamų įrodymų, kad chromas yra būtinas ar nebūtinas kaip mikroelementas (EFSA, 2009). Trivalentis chromas gali būti laikomas naudingu mitybai elementu. Organizme yra sistemos redukuojančios šešiavalentį chromą į trivalentį chromą. Didelis chromo kiekis – toksiškas. Apsinuodijimo simptomai priklauso nuo chromo kiekio, patekusio į organizmą. Lengvai apsinuodijus, sudirginama viršutinių kvėpavimo takų gleivinė (sloga, čiaudulys, perštėjimas gerklėje, nosiaryklėje, sausas kosulys). Didesnis chromo kiekis sukelia kraujavimą iš nosies, kvėpavimo takų gleivinėse uždegimą. Trivalentis chromas pasižymi mažesniu toksiškumu už šešiavalentį chromą (EPA, 1992).
Chromo junginių toksiškumą vertino įvairios kompetentingos institucijos (SCF, 2003; EVM, 2003; FNB, 2001; WHO, 1996). Chromo toleruotinas didžiausias suvartojimo kiekis nenustatytas dėl duomenų trūkumo apie chromo toksiškumą. Pasaulio sveikatos organizacija laikosi nuomonės, kad chromo kiekis, kuris naudojamas papildyti maisto produktus, suaugusiems žmonėms neturėtų viršyti 250 µg per dieną (WHO, 1996).
EMST, remiantis naujausia literatūra, nurodo, kad tyrimai, atlikti su žiurkėmis ir pelėmis, parodė, kad trivalentis chromas gali turėti genotoksinį poveikį in vivo(EFSA, 2010).
EMST vertinimas parodė, kad vaikai su maistu gauna skirtingą chromo kiekį įvairiose šalyse. Mažiau chromo su maistu gauna vyresnio amžiaus vaikai. Nustatyta, kad 12 ES šalių narių 1 – 10 metų amžiaus vaikai, vartojantys maisto produktus, kuriuose yra mažiausias apskaičiuotas chromo kiekis, gali gauti vidutiniškai 1,8 – 5,1 µg/kg chromo kūno svorio per dieną. Šios grupės vaikai daugiausiai gali gauti 3,4 – 16 µg/kg chromo kūno svorio per dieną. 11 – 14 metų amžiaus vaikai, vartojantys maisto produktus, kuriuose yra mažiausias apskaičiuotas chromo kiekis, gali gauti vidutiniškai 1,2 – 1,9 µg/kg chromo kūno svorio per dieną. Šios grupės vaikai daugiausiai gali gauti 2,3 – 4,5 µg/kg chromo kūno svorio per dieną. Abiejų grupių vaikai, vartojantys maisto produktus, kuriuose yra didžiausias apskaičiuotas chromo kiekis, gali gauti 1,4 kartus daugiau chromo už vaikus, vartojančius maisto produktus, kuriuose yra apskaičiuotas mažiausias chromo kiekis (EFSA, 2010).

Išvados, rekomendacijos
Chromo kiekio maisto produktuose ir maisto produktų suvartojimo analizė parodė, kad chromo kiekis, kurį gauna vaikai su maistu, gali skirtis įvairiose vaikų amžiaus grupėse įvairiose šalyse. Tačiau tikėtina, kad daugiau chromo su maistu gauna jaunesni vaikai. Nenustatyta, kad chromo kiekis, esantis maisto produktuose, galėtų turėti neigiamą poveikį sveikatai, kadangi nenustatytas chromo toleruotinas didžiausias suvartojimo kiekis. Chromo suvartojimo duomenys, pateikti šiame pranešime, gali skirtis nuo chromo suvartojimo ES šalyse narėse. Rekomenduojama suskirstyti maisto produktus į grupes pagal chromo kiekį maisto produktuose ir jų suvartojimą. Duomenis apie chromo kiekį maisto produktuose ir jų suvartojimą turėtų pateikti visos ES šalys narės (EFSA, 2010).

Priedas

Literatūra:
EC (European Commission), 2002a. Directive 2002/32/EC of the European Parliament and of the Council of 7 May 2002 on undesirable substances in animal feed - Council statement. Official Journal L: 2002-05-30 Nr.140-10.
EC (European Commission), 2002b. Directive 2002/46/EC of the European Parliament and of the Council of 10 June 2002 on the approximation of the laws of the Member States relating to food supplements. Official Journal L: 2002-07-12 Nr.183-51.
EC (European Commission), 2006. Regulation (EC) No 1925/2006 of the European Parliament and of the Council of 20 December 2006 on the addition of vitamins and minerals and of certain other substances to foods. Official Journal L: 2006-12-30 Nr.404.
EC (European Commission), 2009. Commission Regulation (EC) No 1170/2009 of 30 November 2009 amending Directive 2002/46/EC of the European Parliament and of Council and Regulation (EC) No 1925/2006 of the European Parliament and of the Council as regards the lists of vitamin and minerals and their forms that can be added to foods, including food supplements. Official Journal L: 2009-12-01 Nr.314. 
EFSA (European Food Safety Authority), 2009. Chromium nitrate as a source of chromium added for nutritional purposes to food supplements. Scientific Opinion of the Panel on Food Additives and Nutrient Sources added to Food (ANS). The EFSA Journal 1111, 1-19.
EFSA (European Food Safety Authority), 2010. Scientific report long-term dietary exposure to chromium in young children living in different European countries. EFSA Journal 2010.
EPA (Environmental protection Agency), 1992. Chromium compounds. Hazard Summary-Created in April 1992; Revised in January 2000. Available at www.epa.gov/ttn/atw/hlthef/chromium.html
EVM (Expertgroup on Vitamins and Minerals), 2003. Safe upper levels for vitamins and minerals: Report of the Expert group on Vitamins and Minerals London: Food Standards Agency. Available at www.food.gov.uk/multimedia/webpage/vitandmin/.
FNB (Food and Nutrition Board), 2001. Dietary reference intakes: Vitamin A, Vitamin K, Arsenic, Boron, Chromium, Copper, Iodine, Iron, Manganese, Molybdenum, Nickel, Silicon, Vanadium and Zinc Washington D.C.: Food and Nutrition Board. Available at books.nap.edu/catalog.php?record_id=10026#toc.
SCF (Scientific Committee on Food), 2003. Opinion of the Scientific Committee on Food on the tolerable upper intake level of trivalent chromium (expressed in 4 April 2003) (SCF/CS/NUT/UPPLEV/67 Final). Brussels: European Commission, Health and Consumer Protection Directorate-General. Available at ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out197_en.pdf.
WHO (World Health Organization), 1996. Trace elements in human nutrition and health (A report of a re-evaluation of the role of trace elements in human health and nutrition) Geneva: World Health Organization.