Naujienos

Spausdinti

Kū karštligė yra zoonozė, kurią sukelia Coxiella burnetii. Šis patogenas yra išplitęs visose pasaulio šalyse, išskyrus Naująją Zelandiją, šiaurinius Skandinavijos regionus bei Antarktidą. Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija kū karštligę įtraukė į sąrašą ligų, kurios būdingos daugeliui naminių ir laukinių gyvūnų rūšių (žinduoliams, paukščiams, ropliams, nariuotakojams). Kū karštligė yra įtraukta į žmonių užkrečiamųjų ligų, kurioms turi būti taikoma epidemiologinė priežiūra, sąrašą. 
Galvijai, avys ir ožkos yra pagrindinis šios ligos sukėlėjo rezervuaras. Užsikrėtę gyvūnai dažniausiai neturi ligai būdingų požymių, tačiau padidėja abortų ir negyvagimių skaičius. Užsikrėtę gyvūnai platina ligos sukėlėją su išmatomis, pienu ir šlapimu bei placenta. Ligos sukėlėjas yra atsparus aukštai temperatūrai, džiovinimui ar net dezinfekcijos priemonėms. Dėl didelio atsparumo ir išsilaikymo aplinkoje, ligos sukėlėjas gali būti platinamas vėjo ar pernešamas erkių. Erkės gali pernešti ligos sukėlėją laukiniams gyvūnams ir naminiams atrajotojams.
Kū karštlige užsikrėtę gyvūnai gydomi antibiotikais, siekiant sumažinti abortų skaičių. Antibiotikai pristabdo ligos sukėlėjo dauginimąsi, tačiau nepašalina jo iš organizmo. Gyvūnai gali būti vakcinuojami, siekiant išvengti infekcijos plitimo. Rekomenduojama užkrėstų bandų ožkingas pateles atskirti nuo kitų gyvūnų, o, atsivedus jauniklius, placentą sudeginti ar užkasti.
Žmonėms kū karštligė pasireiškia ūmine (pneumonija) ar lėtine (endokarditu, hepatitu) ligos forma. Pavieniais ūmiais atvejais Coxiella burnetii žmonėms sukelia karščiavimą. Lėtiniais atvejais liga dažnai lieka nespastebėta. Gydant antibiotikais, mirties atvejų pasitaiko retai. Žmonės užsikrečia nuo atrojotojų veršiavimosi, ožkavimosi, ėriavimosi laikotarpiu. Kū karštlige dažniausiai serga veterinarijos gydytojai, gyvūnų laikytojai, skerdyklų darbuotojai. Žmonės užsikrečia per kvėpavimo takus. Manoma, kad galima užsikrėsti geriant nepasterizuotą pieną.
Tyrimai rodo, kad ES galvijų ir ožkų kū karštligės paplitimas didėja. 2007 metais buvo nustatyti 7,4 %, o 2008 metais – 10,0 % serologiškai teigiamų galvijų mėginių. Didžiausias teigiamų mėginių skaičius buvo nustatytas ožkoms. 2007 metais buvo 9,7 % teigiamų mėginių, o 2008 metais buvo 15,7 % teigiamų mėginių. Olandijoje ožkoms teigiamų mėginių skaičius išaugo tris kartus nuo 9,5 % 2007 metais iki 31,9 % 2008 metais. 2007 metais buvo 7,9 %, o 2008 metais –  6,3 % teigiamų avių mėginių.
Iki 2007 metų žmonės retai sirgdavo kū karštlige. 2008 metais ES buvo patvirtinti 1554 kū karštligės atvejai arba 16,5 % kū karštligės atvejų daugiau nei 2007 metais. Daugiausia kū karštligės atvejų buvo nustatyta Olandijoje ir Vokietijoje. 2009 metais Olandijoje žmonių kū karštligės atvejų skaičius padvigubėjo ir siekė beveik 2300. Manoma, kad Olandijoje žmonės galėjo užsikrėsti nuo ožkų, kurių skaičius ženkliai išaugo per paskutinį dešimtmetį.
Olandijoje buvo imtasi specialių prevencinių ir kontrolės priemonių, siekiant kontroliuoti kū karštligės paplitimą. Užkrėstuose ūkiuose visos veršingos, ėringos ir ožkingos patelės ir užsikrėtę patinai buvo skerdžiami. 2010 metais visoje šalyje atrajotojai buvo vakcinuojami nuo kū karštligės. Visų pieninių avių ir ožkų bandų pienas buvo tiriamas, siekiant nustatyti kū karštligės sukėlėją. Piene nustačius bakterijas buvo ribojamas gyvūnų judėjimas, surenkamas ir kompostuojamas mėšlas.
Žmonių užsikrėtimas Coxiella burnetii siejamas su ligos paplitimu atrajotojų bandose bei žmonių kontaktais su atrajotojais. Daugiausia užsikrečiama tose vietovėse, kur tręšimui naudojamas užkrėstas mėšlas ar srutos. Coxiella burnetii užsikrėtę atrajotojai gali neturėti ligos klinikinių požymių. Todėl kū karštligė dažnai pirmiausiai nustatoma žmonėms, o tik po to atrajotojams. Manoma, kad ligos sukėlėjas plinta oru, o žmonės gali užsikrėsti vartojant maisto produktus. Rizika užsikrėsti Coxiella burnetii gali priklausyti nuo bakterijų kiekio maisto produktuose, maisto produkų, keliančių didžiausią pavojų žmonių sveikatai, suvartojimo, kontrolės priemonių, taikomų maisto produktų grandinėje bei vartotojų imlumo ligos sukėlėjui.
Coxiella burnetii sudaro endosporas, kurios labai atsparios aplinkos poveikiui. Infekcijos poradžioje endosporos patenka į makrofagus. Jų daugiausiai nustatoma lyties organuose ir pieno liaukoje. Užsikrėtę gyvūnai endosporas išskiria su pienu. Jų galima rasti užsikrėtusių gyvūnų vaisiaus dangaluose, abortavusiame vaisiuje, šlapime ir išmatose. Endosporos yra atsparios aukštai temperatūrai, slėgiui, džiovinimui. Jos keletą mėnesių gali išlikti gyvybingos pieno produktuose, mėsoje ir mėsos produktuose, vandenyje, abortavusiame vaisiuje, mėšle, vilnoje, šiene, ant įrankių ir rūbų, drėgnoje ir žemoje temperatūroje. Endosporos daugelį metų gyvybingos gali išlikti dirvoje, dulkėse. Vėjas su dulkėmis ar vandens lašeliais jas gali nunešti apie 18 kilometrų. Coxiella burnetii gali išlikti gyvybingos 42 mėnesius 4 – 6 ºC temperatūros piene, nuo12 iki 16 mėnesių – vilnoje, 120 dienų – dulkėse, 49 dienas – išdžiūvusiame šlapime, 30 dienų – išdžiūvusiuose skrepliuose. Bakterijos yra atsparios rūgščių (< pH 4,5), ultravioletinių spindulių ir aukšto slėgio (iki 300 MPa) poveikiui. Jos daugiau kaip 6 mėnesius gali išgyventi 10 % druskos rūgšties tirpale. Coxiella burnetii žūva 30 minučių veikiant 5 % vandenilio peroksido tirpalu, 0,5 % hipochloritu, 70 % etanoliu ir mažiau kaip 30 minučių veikiant 5 % chloroformo ar formaldehido dujomis (80 % drėgmės aplinkoje), 40 sekundžių kaitinant 72 ºC temperatūroje.
Nustatyta, kad Coxiella burnetii avys ilgiausiai platina su makšties išskyromis, tuo tarpu ožkos ir galvijai – su pienu. Manoma, kad dėl šios priežasties žmonės kū karštlige dažniau užsikrečia nuo avių, o ne nuo galvijų. Olandijoje klinikiniai kū karštligės protrūkiai pieninių ožkų bandose buvo dažnesni nei pieninių avių bandose. 2008 metais Olandijoje tiriant pieninių ožkų ir avių mėginius iš pieno šaldymo talpyklų realaus laiko PGR tyrimo metodu, 30 % tirtų mėginių buvo teigiami.
Manoma, kad keletas Coxiella burnetii bakterijų gali sukelti ligą. Nustatyta, kad į organizmą patekęs bakterijų kiekis yra atvirkščiai proporcingas ligos inkubaciniam laikotarpiui. Nustatyta, kad Coxiella burnetii tešmenyje gyvybingos išlieka daugiau kaip 405 dienas. Kiti tyrimai parodė, kad sukėlėjas karvės tešmenyje gali daugintis 3 metus.
Nustatyta, kad pienas, užterštas Coxiella burnetii bakterijomis, gali būti infekcijos šaltinis. Žmonės gali užsikrėsti vartodami nespasterizuotą bakterijomis užterštą pieną. Piene gali būti skirtingas bakterijų kiekis. 1000 infekcinių dozių jūrų kiaulytėms buvo didžiausias piene nustatytas bakterijų kiekis. Atliekant eksperimentinius tyrimus piene buvo nustatytas 10000 infekcinių dozių bakterijų kiekis. Tyrimai rodo, kad iš 120 nuolat vartojusių nepasterizuotą pieną žmonių, 42 žmonės turėjo antikūnus prieš Coxiella burnetii, nors ligos klinikiniai požymiai nepasireiškė.
Patogeniniai mikroorganizmai žūva pasterizuojant pieną ir pieno produktus. Norint išvengti Coxiella burnetii galimos rizikos geriant pieną, būtina jį pasterizuoti. Galimybė užsikrėsti Coxiella burnetii bakterijomis, valgant mėsą, nenustatyta.

Išvados ir rekomendacijos
Kū karštligės pagrindinis šaltinis yra Coxiella burnetii užkrėstos atrajotojų bandos. Žmonės Coxiella burnetii bakterijomis dažniausiai užsikrečia oro lašeliniu būdu. Manoma, kad žmonės Coxiella burnetii bakterijomis gali užsikrėsti vartojant nepasterizuotą pieną ir pieno produktus. Užsikrėtę galvijai, avys ir ožkos sukėlėją išskiria su pienu skirtingais laktacijos periodais. Sukėlėjas į pieną gali patekti su sergančių gyvūnų išmatomis ar kitomis užkrėstomis medžiagomis. Manoma, kad užkrėstas pienas ir pieno produktai gali būti Coxiella burnetii infekcijos šaltinis žmonėms. Tačiau nėra patikimų duomenų apie Coxiella burnetii bakterijų kiekį, kuris galėtų būti užkrėstame piene. Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad žmonės, vartojantys užkrėstą pieną, turi antikūnų prieš Coxiella burnetii. Tačiau nėra duomenų apie Coxiella burnetii kiekį, kuris galėtų sukelti ligą. Nėra duomenų, įrodančių, kad žmonės, vartodami užkrėstą pieną ir pieno produktus, galėtų susirgti kū karštlige. Nėra duomenų apie Coxiella burnetii padermių patogeniškumą vartojant maisto produktus. Vartojant nepasterizuotą pieną ir pieno produktus yra didesnė rizika užsikrėsti Coxiella burnetii bakterijomis nei vartojant aukšta temperatūra apdorotą pieną ir jo produktus. Taip pat nėra duomenų apie žmonių užsikrėtimą Coxiella burnetii vartojant mėsą ir mėsos produktus.
Literatūra
EFSA (European Food Safety Authority), 2010. Scientific Opinion on Q fever. EFSA Journal 2010; 8 (5):1595.