Naujienos

Spausdinti

L-seleno metioninas, selenu praturtintos mielės, natrio selenatas, natrio hidroselenitas ir selenito rūgštis kaip mineralinės medžiagos gali būti naudojamos maisto papildų gamybai (EC, 2002b, 2009). Natrio selenatas, natrio hidroselenitas ir natrio selenitas yra mineralinės medžiagos, kuriomis galima papildyti maisto produktus Europos Sąjungoje (EC, 2006). Selenas nėra įtrauktas į nepageidaujamų medžiagų pašaruose sąrašą (EC, 2002a).
Selenas yra mikroelementas, įeinantis į daugelio hormonų ir fermentų sudėtį. Selenas apsaugo organizmo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, veikia kaip antioksidantas. Jis yra būtinas imuninės sistemos ir skydliaukės veiklai, dalyvauja nukenksminant sunkiuosius metalus ir kai kuriuos ksenobiotikus, mažina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių bei onkologinėmis ligomis, lėtina senėjimo procesus, padeda atsinaujinti oksidacijos pažeistiems plaučių ir kitų organų audiniams, apsaugo eritrocitus, saugo nuo regos silpnėjimo ir kataraktos, dalyvauja augimo ir vystymosi procesuose, svarbus vyrų vaisingumui palaikyti. Selenas veikia kaip uždegimą mažinantis faktorius gydant autoimuninį artritą ir kitas autoimunines ligas (EFSA, 2010).
Didelis seleno kiekis sukelia selenozę, kuri pasireiškia odos uždegimu, plaukų slinkimu, baltomis dėmėmis ant nagų, virškinimo sutrikimais, nervų sistemos ir kepenų pažeidimais. Gyvūnams gali būti virškinimo, širdies ir kraujagyslių sistemų pažeidimai, gleivinių ir odos uždegimas, plaukų slinkimas, dantų ir skeleto kaulų pažeidimai (EFSA, 2010).
Europos maisto saugos tarnyba (EMST) vertino seleno kiekį, kurį gauna 1 – 14 metų amžiaus vaikai vartojant maisto produktus 12 Europos Sąjungos šalių narių (Belgijoje, Kipre, Čekijos Respublikoje, Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Graikijoje, Olandijoje, Ispanijoje ir Švedijoje). 2008 metais EMST paprašė ES šalių narių pateikti duomenis apie seleno kiekį maisto produktuose ir gėrimuose. 8 ES šalys narės (Austrija, Kipras, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija ir Jungtinė Karalystė) pateikė 47858 maisto produktų tyrimų duomenis. 90 % visų duomenų pateikė Vokietija, 4 % - Airija ir 2 % - Jungtinė Karalystė. ES šalys narės pateikė 2000 – 2008 metų seleno kiekio maisto produktuose tyrimų duomenis. Vertinimui buvo naudojami 14 ES šalių narių duomenys apie maisto produktų suvartojimą. Mažiausias ir didžiausias seleno kiekis buvo apskaičiuotas 42 maisto produktų grupėms (lentelė) (EFSA, 2010).
EMST vertinimas parodė, kad seleno kiekis, gaunamas vartojant maisto produktus, yra skirtingas įvairiose šalyse. Mažiau seleno gauna vyresnio amžiaus vaikai. Nustatyta, kad 12 ES šalių narių 1 – 10 metų amžiaus vaikai, vartojantys maisto produktus, kuriuose yra mažiausias apskaičiuotas seleno kiekis, gali gauti vidutiniškai 1,2 – 4,1 µg/kg seleno kūno svorio per dieną. Šios grupės vaikai daugiausiai gali gauti 2,3 – 8,6 µg/kg seleno kūno svorio per dieną. 11 – 14 metų amžiaus vaikai, vartojantys maisto produktus, kuriuose yra mažiausias apskaičiuotas seleno kiekis, gali gauti vidutiniškai 0,9 – 1,8 µg/kg chromo kūno svorio per dieną. Šios grupės vaikai daugiausiai gali gauti 1,8 – 3,3 µg/kg chromo kūno svorio per dieną. 1 – 10 metų amžiaus vaikai, vartojantys maisto produktus, kuriuose yra didžiausias apskaičiuotas seleno kiekis, gali gauti vidutiniškai 2,0 – 6,5 µg/kg seleno kūno svorio per dieną. Šios grupės vaikai daugiausiai gali gauti 3,7 – 14,1 µg/kg seleno kūno svorio per dieną. 11 – 14 metų amžiaus vaikai, vartojantys maisto produktus, kuriuose yra didžiausias apskaičiuotas seleno kiekis, gali gauti vidutiniškai 1,5 – 2,7 µg/kg chromo kūno svorio per dieną. Šios grupės vaikai daugiausiai gali gauti 2,8 – 5,6 µg/kg chromo kūno svorio per dieną (EFSA, 2010).
Maisto mokslinis komitetas nustatė 300 µg dienai seleno toleruotiną didžiausią suvartojimo kiekį suaugusiems. Toleruotinas didžiausias suvartojimo kiekis vaikams – 5 µg/kg kūno svorio per dieną buvo apskaičiuotas pagal seleno toleruotiną didžiausią suvartojimo kiekį suaugusiems, atsižvelgiant į vaikų kūno svorį (SCF, 2000).
Selenas gali kelti riziką vaikų sveikatai tada, kai seleno kiekis viršija toleruotiną didžiausią suvartojimo kiekį, t.y. 5 µg/kg kūno svorio per dieną. Apskaičiuota, kad 1 – 3 metų amžiaus 8 – 84 % vaikų, vartojančių maisto produktus, kuriuose yra didžiausias seleno kiekis, gali viršyti seleno toleruotiną didžiausią suvartojimo kiekį (EFSA, 2010).
Išvados ir rekomendacijos
Seleno kiekis maisto produktuose ir maisto produktų suvartojimo analizė parodė, kad seleno kiekis, kurį vaikai gauna su maistu, gali skirtis įvairiose vaikų amžiaus grupėse įvairiose šalyse. Tačiau apskaičiuota, kad daugiau seleno su maistu gauna jaunesni vaikai. Seleno suvartojimo duomenys, pateikti šiame pranešime, gali skirtis nuo seleno suvartojimo ES šalyse narėse. Rekomenduojama suskirstyti maisto produktus į grupes pagal seleno kiekį maisto produktuose ir jų suvartojimą. Duomenis apie seleno kiekį maisto produktuose ir jų suvartojimą turėtų pateikti visos ES šalys narės (EFSA, 2010).

Priedas

Literatūra:
1. EC (European Commission), 2002a. Directive 2002/32/EC of the European Parliament and of the Council of 7 May 2002 on undesirable substances in animal feed - Council statement. Official Journal L: 2002-05-30 Nr.140-10.
2. EC (European Commission), 2002b. Directive 2002/46/EC of the European Parliament and of the Council of 10 June 2002 on the approximation of the laws of the Member States relating to food supplements. Official Journal L: 2002-07-12 Nr.183-51.
3. EC (European Commission), 2006. Regulation (EC) No 1925/2006 of the European Parliament and of the Council of 20 December 2006 on the addition of vitamins and minerals and of certain other substances to foods. Official Journal L: 2006-12-30 Nr.404.
4. EC (European Commission), 2009. Commission Regulation (EC) No 1170/2009 of 30 November 2009 amending Directive 2002/46/EC of the European Parliament and of Council and Regulation (EC) No 1925/2006 of the European Parliament and of the Council as regards the lists of vitamin and minerals and their forms that can be added to foods, including food supplements. Official Journal L: 2009-12-01 Nr.314.
5. EFSA (European Food Safety Authority), 2010. Scientific report. Long – term dietary exposure to selenium in young children living in different European countries.
6. SCF (Scientific Committee on Food), 2000. Opinion of the Scientific Committee on Food on the Tolerable Upper Intake Level of Selenium (expressed on 19 October 2000). Available at http://europa.eu.int/comm/food/fs/sc/scf/index_en.html.