Naujienos

Spausdinti

Vitaminas A - grupė riebaluose tirpstančių panašios cheminės struktūros medžiagų, iš kurių svarbiausia - retinolis. Vitamino A provitaminas - beta karotinas, iš kurio kepenyse gaminamas vitaminas A. Vitaminą A, priklausomai nuo jo cheminės struktūros, vadina retinoliu, retinaliu arba retinoidu.

Vitamino A yra žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, menkės kepenyse, galvijų kepenyse, piene, grietinėlėje, grietinėje, fermentiniame sūryje. Beta karotino yra morkose, moliūguose, pomidoruose, kopūstuose, špinatuose, brokoliuose ir kitose žaliose daržovėse, abrikosuose.

Vitaminas A būtinas ląstelėms augti ir daugintis. Jis užtikrina normalią odos ir gleivinių būklę. Trūkstant vitamino A, oda ir gleivinė sausėja, odoje atsiranda įtrūkimų, labai sumažėja atsparumas infekcijoms. Įsisavintas vitaminas A ar karotinai audiniuose paverčiami retinoliu, kuris vėliau verčiamas retinaliu arba retinolio rūgštimi. Retinalis yra svarbus regos funkcijai, retinolio rūgštis reikalinga tarpląsteliniams retinolio rūgšties receptoriams.

Vitaminas A yra naudojamas esant bet kokiam šviesos dirgikliui rodopsino sintezei. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie daug laiko praleidžia prie televizorių, kompiuterių ekranų ir kurių akys vos ne kiekvieną sekundę turi reaguoti į kontrastinius šviesos dirgiklius. To pasekmė - didelis vitamino A poreikis. Per daugelį milijonų metų akis įgijo gyvybiškai svarbaus jutimo organo reikšmę. Joje išsivystė ypač tankus kraujagyslių tinklas, kuris reikalingas tam, kad būtų tiekiamas vitaminas A. Kiekvieno šviesos dirgiklio atveju vyksta cheminis rodopsino molekulių skilimas. Tuo pačiu metu, vykstant biosintezei, iš baltymų ir vitamino A sudaromos naujos rodopsino molekulės. Jeigu vitamino trūksta, neišvengiamai pradeda blogėti regėjimas. Be to, trūkstant vitamino A, pradeda džiūti ir kietėti akies ragenos ląstelės, todėl prarandama apsauginė ašarų plėvelė. Dėl šios priežasties užanka ašarų kanalai, išdžiūva vokų gleivinė, kyla pavojus, kad išsivystys konjunktyvitas.

Tiek vitamino trūkumas, tiek ir perdozavimas gali būti labai žalingas ar netgi mirtinas. Trūkstant vitamino suprastėja rega tamsoje, išblykšta ir sausėja oda. Vitamino A gali pritrūkti dėl nesveikos, nevisavertės mitybos arba sutrikus žarnyno įsiurbimo (rezorbcijos) funkcijai.

Vitamino A didelis kiekis sukelia virškinimo sutrikimus, pykinimą, vėmimą, regos sutrikimus, svaigulio priepuolius, nekoordinuotus judesius. Vitamino A perdozavus skauda sąnarius ir kaulus, padidėja kepenys. Gyvūnams vitamino A mirtina dozė yra skirtinga. Kai kurie gyvūnai (ypač prisitaikę prie poliarinių sąlygų) kepenyse gali kaupti tokias vitaminų dozes, kurios žmogui yra mirtinos.

2005 metais, Jungtinės Karalystės Mitybos mokslinis patariamasis komitetas ir Prancūzijos maisto saugos tarnyba pranešė apie riziką žmonių sveikatai, kurią gali sukelti didelis vitamino A kiekis, gaunamas vartojant gyvūninės kilmės produktus.

Vitamino A naudojimą pašarų prieduose reglamentuoja 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2203 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje.

Vitamino A didžiausias leistinas kiekis yra 3000 mikrogramų per dieną. Vyresnio amžiaus žmonėms vitamino A didžiausias rekomenduojamas kiekis yra 1500 mikrogramų per dieną siekiant apsisaugoti nuo osteoporozės ir trauminės kilmės kaulų lūžių.

Apie 50% vitamino A gaunama su augalinės kilmės maisto produktais ir apie 50% vitamino A gaunama su gyvūniniais maisto produktais. Nustatyta, kad Europoje suaugę vyrai gauna apie 400-1200 mikrogramų vitamino A per dieną, o suaugusios moterys suvartoja apie 250-1000 mikrogramų vitamino A per dieną. 1-2% Danijos, Vokietijos, Olandijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės bei 3-6% Prancūzijos, Graikijos, Italijos ir Ispanijos gyventojų vitamino A gauna su maistu daugiau negu leidžiamas didžiausias kiekis. 2-3% Danijos, Vokietijos, Olandijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės bei 8-14% Prancūzijos, Graikijos, Italijos ir Ispanijos vyresnio amžiaus gyventojų gauna daugiau vitamino A negu rekomenduojamas didžiausiais kiekis.

Daugiausiai vitamino A gaunama vartojant kepenis, pieną ir jo produktus. Nustatyta, kad apie 60-80% vitamino A gaunama vartojant maistui kepenis ir apie 45-60% vitamino A gaunama vartojant pieną ir jo produktus. Vartojantys kepenis per dieną gali gauti 2700-7000 mikrogramų vitamino A per dieną. Didelį vitamino A kiekis gaunamas vartojant maisto papildus, kurių sudėtyje yra vitaminas A. Gyvūnų, šeriamų pašarais, kurių sudėtyje yra didelis kiekis vitamino A, audiniuose ir organuose gali susikaupti vitamino A didelis kiekis. Vitamino A naudojimas gyvūnas yra ribojamas. Viename kilograme pašaro arba dienos racione vitamino A gali būti: paršeliams - 16000 tarptautinių vienetų (TV), penimoms kiaulėms - 6500 TV, paršingoms kiaulėms - 12000 TV, apsiparšavusioms kiaulėms - 7000 TV, mėsiniams galvijams 25000 TV, penimiems galvijams ir melžiamoms karvėms - 10000 TV, viščiukams iki 14 dienų amžiaus ir kalakučiukams iki 28 dienų amžiaus - 20000 TV, vyresniems paukščiams, vištoms dedeklėms ir veisliniams kalakutams - 10000 TV. Kitoms gyvūnų rūšims vitamino A didžiausias kiekis nenustatytas.

Europos maisto saugos tarnyba rekomenduoja peržiūrėti vitamino A kiekius pašaruose, kurie naudojami maistiniams gyvūnams šerti, kontroliuoti vitamino A kiekį pašaruose bei pašarų papilduose, teikti informaciją vartotojams siekiant juos apsaugoti nuo galimo neigiamo vitamino A poveikio sveikatai vartojant maisto produktus.

Parengta pagal Europos maisto saugos tarnybos informaciją: Consequences for the consumer of the use of vitamin A in animal nutrition Scientific. Opinion of the Panel on Additives and Products or Substances used in Animal Feed (Question No EFSA-Q-2006-121) Adopted on 19 November 2008.
http://www.efsa.europa.eu/cs/BlobServer/Scientific_Opinion/feedap_op_ej873_vitamin_a_summary_en.pdf?ssbinary=true.
Internetinė prieiga - 2009 m. vasario 2 d.