Naujienos

Spausdinti

Kepenų uždegimą gali sukelti virusai. Virusinį hepatitą sukelia hepatito A, B, C, D ir E virusai. Hepatito A virusai sukelia ūmų kepenų uždegimą, o hepatito B, C ir D virusai sukelia lėtinį kepenų uždegimą. Hepatitas A yra lengviausia kepenų uždegimo forma. 99 % sergančių hepatitu A pasveiksta. Hepatitui A nebūdingos komplikacijos. Hepatitu A dažniau užsikrečiama vartojant užkrėstą maistą ir vandenį. Hepatitu A taip pat galima užsikrėsti turint lytinių santykių su hepatitą A platinančiu partneriu. Hepatitu A dažniausiai užsikrečiama keliaujant hepatito A endeminiuose kraštuose.
Hepatito A epidemiologiniai duomenys rodo, kad hepatito A paplitimas Europos Sąjungoje sumažėjo nuo 16 atvejų 100000 gyventojų 1995 metais iki 4 atvejų 100000 gyventojų 2006 metais. 2006 metais Europoje buvo nustatyta 20000 hepatito A atvejų. 2006 metais hepatitas A buvo labiausiai paplitęs Rumunijoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje. Hepatitu A dažniausiai serga jaunesni kaip 15 metų amžiaus vaikai. Hepatitu A dažniau sergama spalio-lapkričio mėnesiais. Tai rodo, kad užsikrėtimas hepatito A virusais gali būti susijęs su kelionėmis vasaros laikotarpiu. Hepatito A protrūkių analizė rodo, kad Europoje hepatitu A dažniau užsikrečiama vartojant užkrėstą vandenį, jūros gėrybes ir importuotus iš trečiųjų šalių maisto produktus (ECDC, 2009).
2010 metų sausio-vasario mėnesiais Olandijoje buvo nustatyta 11 hepatito A atvejų. Nustatyta, kad hepatitą A sukėlė IB genetinio tipo virusai. Hepatito A protrūkiai, kuriuos sukėlė hepatito A IB genetinio tipo virusai, buvo nustatyti 2009 metais Australijoje ir 2009 – 2010 metais Prancūzijoje. Manoma, kad žmonės užsikrėtė hepatito A virusais vartojant pusiau džiovintus pomidorus (Petrignani M. et al., 2010).
Hepatito A virusas priskiriamas Picornoviridae šeimai Hepatovirus genčiai. Hepatito A užkrato šaltinis – sergantis žmogus. Virusas, išsiskyręs su išmatomis, užkrečia dirvožemį, vandenį, maistą, buities reikmenis, rankas. Dažniausiai suserga vaikai ir jauni žmonės. Sergamumas padažnėja periodiškai kas 3-5 metai. Motinos antikūnai pereina per placentą naujagimiui ir apsaugo jį nuo ligos maždaug vienerius metus (Craven H. et al., 2009).
Hepatito A virusas yra atsparus aplinkos veiksniams (šalčiui, išdžiūvimui, aukštai temperatūrai) bei kai kuriems biocidams. Virusas žūva veikiant chloro turinčiomis dezinfekcinėmis priemonės, kaitinant aukštoje temperatūroje. Hepatito A virusas gali išgyventi dirvoje ir vandenyje kelias savaites ir ilgiau priklausomai nuo dirvos ir vandens sudėties. Žmonės gali užsikrėsti hepatito A virusais per nešvarias rankas. Nustatyta, kad rankas plaunant šiltu vandeniu hepatito A virusų sumažėja 79,7 %, o plaunant medžiagomis, turinčiomis alkoholio, triklozano ir chlorheksidino gliukonato – 77 – 92 % (Craven H. et al., 2009).
Hepatito A infekcijos šaltinis yra klinikine ar besimptomine ligos forma sergantis žmogus. Inkubacinis periodas trunka 14 – 50 dienų, vidutiniškai 28 dienas. Liga pasireiškia priklausomai nuo ligonio amžiaus. Net 70 % vaikų iki 6 metų amžiaus pasireiškia besimptominė infekcija, o daugiau nei 70 % vyresnių vaikų ir suaugusiųjų liga gali pasireikšti karščiavimu, nuovargiu, apetito stoka, pykinimu, vėmimu, skausmu dešinėje pašonėje, patamsėjusiu šlapimu, tuštinimusi molio spalvos išmatomis, sąnarių skausmu, gelta. Ligos požymiai paprastai pasireiškia greičiau nei po 2 mėnesių. 10 – 15 % atvejų ligos požymiai pasireiškia po 6 mėnesių (Craven H. et al., 2009).
Hepatitas A yra su maistu plintanti infekcinė liga. Hepatito A virusai dauginasi tik žmogaus organizme, plinta per išmatomis užkrėstą vandenį, maistą, kai užkrėstu vandeniu plaunami maisto produktai ar tiesiogiai nuo sergančiojo, gaminant maistą nešvariomis rankomis. Maisto produktai tampa pavojingi, kai užkratas patenka po terminio jų paruošimo arba kai jie yra nepakankamai termiškai apdoroti. Į maisto produktus, vartojamus be terminio paruošimo, pvz., vaisius, daržoves, hepatito A virusai gali patekti su geriamuoju ar išorinių telkinių vandeniu. Didelę riziką kelia moliuskai, mišrainės, nelupti vaisiai, termiškai neapdorotos ir neluptos daržovės, nepasterizuotas pienas ir kiti termiškai neapdoroti maisto produktai. Hepatitu A dažniau užsikrečiama vartojant šviežias daržoves, žalią jautieną, kepenų paštetą, ledus, džiovintus vaisius, džiovintus prieskonius ir kitus maisto produktus. Maisto produktų kryžminė tarša hepatito A virusais galima dėl blogos higienos. Dėl hepatito A ilgo inkubacijos laikotarpio užkrato šaltinis dažnai lieka nenustatytas (Craven H. et al., 2009).
Tyrimai rodo, kad hepatito A virusų sumažėja atvėsintuose ar užšaldytuose maisto produktuose. Nustatyta, kad maisto produktų, įpakuotų pakeistoje atmosferoje, tarša hepatito A virusais yra mažesnė 22 ºC temperatūroje negu 4 ºC temperatūroje. Tai rodo, kad produktų laikymo temperatūra labiau įtakoja taršą hepatito A virusais negu pakeista atmosfera. Hepatito A virusai gali išsilaikyti ant daugelio medžiagų, naudojamų maisto produktams gaminti, paviršiaus, pvz.: nerūdijančio plieno, vario, polietileno, polivinilchlorido. Hepatito A virusų išlikimo trukmė ant medžiagų paviršiaus priklauso nuo medžiagos savybių, taršos šaltinio, temperatūros ir santykinės drėgmės (Craven H. et al., 2009).
Hepatito A virusais aplinka užkrečiama tręšiant augalus nuotekų valymo įrenginių dumblu. Hepatito A virusai patenka į paviršinius ir požeminius vandenis, dirvožemį ir ant augalų. Tyrimais nustatyta, kad žema vandens temperatūra ir jame esančios nuosėdos padidina hepatito A virusų išgyvenimo vandenyje galimybes. 4 ºC temperatūros mineraliniame vandenyje hepatito A virusai išsilaiko 300 dienų ir tik nedidelė jų dalis žūva. 23 ºC temperatūros vandentiekio vandenyje per 27 dienas hepatito A virusų sumažėja 99 %. Hepatito A virusai žūva chloruotame vandenyje, vandenį leidžiant per aktyvuotos anglies filtrus ir veikiant ultravioletiniais spinduliais. Maisto produktus plaunant vandeniu hepatito A virusų sumažėja nežymiai. Hepatito A virusai pašalinami daržoves ir uogas plaunant chloruotu vandeniu. Natrio hipochloritas hepatito A virusus pašalina nuo įvairių medžiagų paviršių (aliuminių, varinių, nerūdyjančio plieno, plastikinių, polietileninių). Hepatito A virusai gali būti sunaikinami maisto produktus kaitinat arba verdant. Nustatyta, kad užšaldytas išdžiovintas uogas (šilauoges, gervuoges, avietes ir žemuoges) nepakanka kaitinti 80 ºC temperatūroje 20 minučių, kad būtų sunaikinti hepatito A virusai. Manoma, kad taip yra dėl uogų paviršiuje esančių griovelių ir plaukelių (Craven H. et al., 2009).
Nustatyta, kad pieno riebalai ir cukrus apsaugo hepatito A virusus nuo temperatūros poveikio. Hepatito A virusai žūva moliuskus verdant 8 minutes pomidorų padaže, bet jie išlieka gyvybingi moliuskus kepant svieste 250 ºC temperatūroje 5 minutes. Hepatito A virusai ilgiau išlieka labiau sūdytuose maisto produktuose ir greičiau žūva rūgščioje aplinkoje (Craven H. et al., 2009).
Norint apsisaugoti nuo hepatito A, rekomenduojama plauti rankas prieš valgį, pasinaudojus tualetu, nevalgyti neplautų vaisių, daržovių, uogų. Skiepai nuo hepatito A rekomenduojami visiems vykstantiesiems į hepatito A endeminius kraštus.

Literatūra:
1. Craven H., Duffy L., Fegan N., Hillier A. 2009. A report for the Department of Health, Victoria. Semi dried tomatoes and hepatitis A virus. December, 2009.
2. ECDC (European Centre for Disease Prevention and Control), 2009. Technical meeting on hepatitis A outbreak response. Riga, November 2008.
3. Petrignani M., Verhoef L., van Hunen R., Swaan C., van Steenbergen J., Boxman I., Ober H.J., Vennema H., Koopmans M. 2010. A possible fodborne outbreak of hepatitas A in the Netherlands, january-February 2010. Eurosurveillance: 15 (11), 1 – 3.