Naujienos

Spausdinti

Europos Komisija paprašė Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) specialistų pateikti mokslinę nuomonę apie trijų įmonių gaminamų steviolio glikozidų (kaip saldiklių) naudojimo saugą maisto produktuose.

Steviolio glikozidai – mišiniai, kuriuos sudaro ne mažiau kaip 95 proc. steviozidų ir/arba rebaudiozidų A.

Trijų įmonių gamintojai nurodė, kad visi gamintojai naudoja vienodus metodus išskiriant steviolio glikozidus iš augalo Stevia rebaudiana Bertoni lapų, tačiau skiriasi tolesni steviolio glikozidų apdorojimo etapai. Šie mišiniai gali būti nustatomi maisto produktuose ir gėrimuose skystinės chromatografijos metodu.

Remdamiesi moksline informacija, EFSA specialistai atliko steviolio glikozidų saugos vertinimą. Jie nustatė, kad įvairiomis laikymo ir maisto gamybos sąlygomis tirtų mišinių koncentracijos sumažėjimas siekia nuo kelių iki 63 proc. Taip pat atskleidė, kad žymus steviolio glikozidų koncentracijos sumažėjimas gali įvykti aukštos temperatūros poveikyje (šildant, kepant ir kt.).

Studijos su gyvūnais ir žmonėmis parodė, kad patekę per burną steviolio glikozidai žarnyne hidrolizuojami iki steviolio. Didelė dalis steviolio yra absorbuojama, o likusi dalis – pašalinama iš organizmo su išmatomis. Patekęs į kepenis, steviolis jungiasi su gliukurono rūgštimi ir susidaro steviolio gliukuronidas.

Steviolio glikozido dariniai nesikaupia organizme. Patekus per burną steviolio glikozidams, žmogaus šlapime gali būti aptinkamas tiktai vienintelis darinys – steviolio gliukuronidas. 

Toksikologinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad steviolio glikozidai nėra genotoksiški, karcinogeniški bei neturi neigiamos įtakos reprodukcinei sistemai. Dviejų metų karcinogeniškumo tyrimų su žiurkėmis metu nustatyta, kad didžiausias steviozido kiekis, kurį vartojant šalutinių poveikių nepasireiškia, – 967 mg/kg kūno svorio per dieną.

Pavienės steviolio glikozido dozės (1000 mg per dieną) neturi įtakos gliukozės homeostazei bei žmonių su normalia gliukozės tolerancija arba sergančiųjų II tipo cukriniu diabetu kraujo spaudimui.
 
Pakartotinai vartojant rebaudiozidą A (16 savaičių po 1000 mg rebaudiozido A per dieną) nenustatyta gliukozės homeostazės pakitimų sergančiųjų II tipo cukriniu diabetu organizme. Šio junginio vartojimas trumpesnį laiką (4 savaites po 1000 mg rebaudiozido A per dieną) nesukelia kraujo spaudimo pokyčių tam tikroms žmonių grupėms.

Steviolio glikozido suvartojimas skiriasi amžiaus grupėse. Europoje vaikai (1-14 metų amžiaus) steviolio glikozido suvartoja vidutiniškai 0,7-7,2 mg/kg kūno svorio per dieną, o Didžiojoje Britanijoje suaugę asmenys – 2,2-2,7 mg/kg kūno svorio per dieną. Vaikai steviolio glikozido dažniausiai gauna vartodami nealkoholinius gėrimus, desertus, konditerijos gaminius, cukruotus vaisius ir daržoves ir kt., o suaugę asmenys – nealkoholinius gėrimus, alų, obuolių ir kriaušių sidrą.

Remdamiesi tyrimų rezultatais, EFSA specialistai apskaičiavo leistiną steviolio glikozido paros suvartojimo normą – 4 mg/kg kūno svorio. Tikėtina, kad, naudojant steviolio glikozidą maksimaliais gamintojo nurodytais kiekiais, vaikai ir suaugę asmenys šią normą gali viršyti.

Informacija parengta pagal EFSA informaciją: http://www.efsa.europa.eu/en/scdocs/doc/s1537.pdf