Naujienos

Spausdinti

Zoonozė – tai liga ir (arba) infekcija, kurią natūraliu būdu tiesiogiai arba netiesiogiai gyvūnai gali perduoti žmonėms. Antimikrobinis atsparumas – tam tikrų rūšių mikroorganizmų savybė išlikti ir net daugintis esant tam tikrai antimikrobinės medžiagos koncentracijai, kurios paprastai pakanka tos pačios rūšies mikroorganizmams nuslopinti arba sunaikinti.

2008 metais Europos maisto saugos tarnyba atliko salmonelių, kampilobakterijų, Escherichia coli ir enterokokų, išskirtų gyvūnams ir maisto produktuose 25 Europos Sąjungos (ES) ir 2 trečiosios šalyse, antimikrobinio atsparumo analizę.

2008 metais ES naminiams paukščiams (Gallus gallus) išskirtų Salmonella spp. antimikrobinis atsparumas tetraciklinui, ampicilinui ir sulfanilamidams atitinkamai buvo 15 %, 13 % ir 18 %, o ciprofloksacinui, nalidiksino rūgščiai ir cefotaksimui atitinkamai buvo 18 %, 19 % ir 4 %. Salmonella Enteritidis, išskirtų naminiams paukščiams (Gallus gallus), antimikrobinis atsparumas buvo mažiausias iš visų išskirtų salmonelių rūšių. Salmonella Enteritidis antimikrobinis atsparumas tetraciklinui, ampicilinui ir sulfanilamidams buvo 2 %, o ciprofloksacinui ir nalidiksino rūgščiai atitinkamai buvo 20 % ir 19 %. Broilerių mėsoje (Gallus gallus) išskirtų Salmonella spp. antimikrobinis atsparumas tetraciklinui, ampicilinui ir sulfanilamidams atitinkamai buvo 23 %, 30 % ir 28 %, o ciprofloksacinui ir nalidiksino rūgščiai atitinkamai buvo 43 % ir 44 %. Kiaulėms išskirtų Salmonella spp. antimikrobinis atsparumas tetraciklinui buvo 47 %, ampicilinui – 34 %, sulfanilamidams – 46 %, ciprofloksacinui ir nalidiksino rūgščiai – 4 % ir cefotaksimui – 1 %. Kiaulienoje išskirtų Salmonella spp. antimikrobinis atsparumas tetraciklinui, ampicilinui ir sulfanilamidams atitinkamai buvo 56 %, 46 % ir 56 %, o ciprofloksacinui ir nalidiksino rūgščiai atitinkamai buvo 5 % ir 4 %. Galvijams išskirtų Salmonella spp. antimikrobinis atsparumas tetraciklinui, ampicilinui ir sulfanilamidams atitinkamai buvo 24 %, 20 % ir 23 %, o ciprofloksacinui ir nalidiksino rūgščiai buvo 5 %.

Naminiams paukščiams (Gallus gallus) išskirtų Campylobacter jejuni antimikrobinis atsparumas tetraciklinui, ciprofloksacinui ir nalidiksino rūgščiai buvo didelis ir atitinkamai sudarė 37 %, 50 % ir 51 %. Campylobacter jejuni antimikrobinis atsparumas eritromicinui buvo 3 % ir gentamicinui – 4 %. Naminiams paukščiams (Gallus gallus) išskirtų Campylobacter coli antimikrobinis atsparumas tetraciklinui, ciprofloksacinui ir nalidiksino rūgščiai buvo labai didelis ir atitinkamai sudarė 53 %, 62 % ir 61 %. Campylobacter coli antimikrobinis atsparumas eritromicinui buvo 12 % ir gentamicinui – 3 %. Broilerių mėsoje (Gallus gallus) išskirtų Campylobacter coli antimikrobinis atsparumas tetraciklinui, ciprofloksacinui ir nalidiksino rūgščiai atitinkamai buvo 38 %, 46 % ir 50 %. Campylobacter coli antimikrobinis atsparumas eritromicinui buvo 6 %.

Kiaulėms išskirtų Campylobacter coli antimikrobinis atsparumas tetraciklinui, ciprofloksacinui, nalidiksino rūgščiai ir eritromicinui atitinkamai buvo 79 %, 39 %, 39 % ir 25 %. Galvijams išskirtų Campylobacter jejuni antimikrobinis atsparumas tetraciklinui, ciprofloksacinui ir nalidiksino rūgščiai atitinkamai buvo 28 %, 34 % ir 34 %. Campylobacter jejuni antimikrobinis atsparumas eritromicinui buvo 1 %.

Naminiams paukščiams (Gallus gallus) išskirtų E. coli atsparumas tetraciklinui, ampicilinui ir sulfanilamidams atitinkamai buvo 40 %, 42 % ir 37 %, o ciprofloksacinui, nalidiksino rūgščiai ir cefotaksimui atitinkamai buvo 45 %, 46 % ir 9 %. Kiaulėms išskirtų E. coli antimikrobinis atsparumas tetraciklinui buvo 55 %, ampicilinui – 27 % ir sulfanilamidams – 32 %. E. coli antimikrobinis atsparumas ciprofloksacinui ir nalidiksino rūgščiai buvo 3 %. E. coli antimikrobinis atsparumas trečios kartos cefalosporinams buvo labai mažas arba visai jo nebuvo. Kiaulienoje išskirtų E. coli antimikrobinis atsparumas tetraciklinui, ampicilinui ir sulfanilamidams atitinkamai sudarė 48 %, 25 % ir 42 %. Labai mažas antimikrobinis atsparumas buvo nustatytas nalidiksino rūgščiai ir ciproflaksacinui (3 %). Galvijams išskirtų E. coli antimikrobinis atsparumas tetraciklinui buvo 27 %, ampicilinui – 18 %, sulfanilamidams – 22 %, ciprofloksacinui – 10 % ir nalidiksino rūgščiai – 6 %.

Naminiams paukščiams (Gallus gallus) išskirtų E. faecium antimikrobinis atsparumas tetraciklinui ir eritromicinui atitinkamai buvo 47 % ir 45 %, o E. faecalis atitinkamai – 62 % ir 32 %. Kiaulėms išskirtų E. faecium antimikrobinis atsparumas tetraciklinui buvo 54 %, eritromicinui – 42 %, o E. faecalis atitinkamai – 71 % ir 27 %. Galvijams išskirtų E. faecium antimikrobinis atsparumas tetraciklinui ir eritromicinui atitinkamai buvo 37 % ir 32 %. Nustatyta, kad avoparcino naudojimas didina antimikrobinį atsparumą vankomicinui. Nuo 1997 metų ES buvo uždrausta avoparciną naudoti kaip pašarų priedą. 2008 metais vankomicinui atsparios E. faecium ir E. faecalis buvo nustatytos naminiams paukščiams (Gallus gallus), kiaulėms ir galvijams (< 3 %).
 
Išvados. Salmonelių antimikrobinis atsparumas buvo didesnis dažniau naudojamoms antimikrobinėms medžiagoms (tetraciklinams, ampicilinui ir sulfanilamidams). Salmonelių, išskirtų kiaulėms, antimikrobinis atsparumas buvo didesnis. Naminiams paukščiams (Gallus gallus) išskirtos salmonelės buvo labiau atsparios ciprofloksacinui ir nalidiksino rūgščiai. Naminiams paukščiams ir broilerių mėsoje (Gallus gallus) išskirtų kampilobakterijų atsparumas buvo didžiausias ciprofloksacinui ir nalidiksino rūgščiai. E. coli antimikrobinis atsparumas buvo nustatytas tetraciklinams, ampicilinui ir sulfanilamidams. Naminiams paukščiams (Gallus gallus) išskirtos E. coli buvo labiau atsparios ciprofloksacinui ir nalidiksino rūgščiai. Enterokokai buvo labiau atsparūs tetraciklinams ir eritromicinui. Nustatytas enterokokų atsparumas vankomicinui.

Literatūra:
EFSA (European Food Safety Authority), 2010. The Community Summary Report on antimicrobial resistance in zoonotic and indicator bacteria from animals and food in the European Union in 2008. EFSA Journal 20, 8 (7):1658.