Naujienos

Spausdinti

Santrauka.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas analizavo mokslinę ir techninę informaciją dėl prevencinės vakcinacijos nuo mėlynojo liežuvio ligos taikymo Lietuvos Respublikoje. Mėlynojo liežuvio liga yra kraujasiurbių uodinių dvisparnių platinama naminių ir laukinių atrajotojų virusinė liga. Žmonės šia liga neserga. Šiuo metu žinomi mėlynojo liežuvio ligos virusų 24 serologiniai tipai. Mėlynojo liežuvio liga sukelia didelius ekonominius nuostolius dėl produktyvumo sumažėjimo, gyvūnų gaišimo bei prekybos gyvūnais ir gyvūniniais produktais suvaržymų. 2009 m. dėl mėlynojo liežuvio ligos protrūkių, kuriuos sukėlė 8 serologinio tipo virusai, gyvūnų judėjimo ir prekybos apribojimai buvo taikomi Austrijoje, Belgijoje, Čekijos Respublikoje, Danijoje, Vokietijoje, Italijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Švedijoje, Slovakijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje. Atrajotojai yra vakcinuojami nuo mėlynojo liežuvio ligos siekiant likviduoti ligą arba prevencijos tikslu. Mėlynojo liežuvio ligos protrūkio atvejais Europos Komisija kompensuoja 100 % vakcinos tiekimo išlaidų ir 50 % vakcinacijos išlaidų. Mėlynojo liežuvio ligos rizika Lietuvai yra didelė dėl prekybos atrajotojais, nes ne visos šalys, kuriose nustatyti mėlynojo liežuvio ligos protrūkiai, privalomai vakcinuoja visus jautrius atrajotojus. Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos standartai ir ES teisės aktai leidžia prekiauti gyvūnais, kurie buvo vakcinuoti nuo mėlynojo liežuvio ligos. Gyvūnai vakcinuojami registruotomis vakcinomis, taip pat, leidžiama laikinai naudoti neregistruotas vakcinas. Gyvūnai vakcinuojami pagal mėlynojo liežuvio ligos likvidavimo programas. Mėlynojo liežuvio ligos virusų paplitimo tyrimai atrajotojų ir uodinių dvisparnių populiacijose padeda kuo anksčiau nustatyti užkrato platintojus. Lietuvai ar jos teritorijos daliai patekus į apsaugos zoną dėl mėlynojo liežuvio ligos protrūkių kaimyninėse šalyse bei mėlynojo liežuvio ligos protrūkio atveju Lietuvoje, reikėtų vakcinuoti visus jautrius atrajotojus. Gyvūnų vakcinacija nuo mėlynojo liežuvio ligos sumažina viremiją ir ligos klinikinius požymius. Vakcina leidžiama po oda. Avys vakcinuojamos vieną kartą. Galvijai vakcinuojami du kartus. Pirmą kartą vakcinuojami 1 mėnesio amžiaus sveiki galvijai. Antrą kartą galvijai vakcinuojami po 3–4 savaičių. Galvijai ir avys, kurių motinos buvo užsikrėtusios mėlynojo liežuvio ligos virusais, vakcinuojami 2,5 mėnesių amžiaus. Vakcinos išlauka yra 0 dienų. Vakcinuotų karvių ir avių pienas gali būti naudojamas maistui. Galvijams ir avims skirtomis vakcinomis gali būti vakcinuojamos ožkos ir kiti atrajotojai bei gyvūnai nėštumo laikotarpiu. Imuniteto trukmė po vakcinacijos nenustatyta. Manoma, kad imunitetas galėtų būti 6-12 mėnesių. Po vakcinacijos būna abortai, kai kurie gyvūnai nugaišta dėl alerginių reakcijų, sumažėja jų produktyvumas. Privalomos vakcinacijos atveju turi būti numatyta kompensacijų gyvūnų laikytojams mokėjimo tvarka už nuostolius patirtus dėl gyvūnų gaišimo ir abortų. Vakcinuotiems gyvūnams nustatomas audinių patinimas ir skausmingumas vakcinos suleidimo vietoje, trumpalaikis karščiavimas bei apatija. Ekonominius nuostolius sudaro ligos stebėsenos, kontrolės, prevencijos, vakcinos įsigijimo ir vakcinacijos, gyvūnų laikytojų ir kitų socialinių partnerių mokymų išlaidos bei nuostoliai, kurie susidaro dėl gyvūnų gaišimo, produktyvumo sumažėjimo, prekybos gyvūnais ir gyvūniniais produktais suvaržymų, sumažėjusio užimtumo ir pajamų gyvulininkystėje.

Pilnas pranešimas