Naujienos

Spausdinti

Kiaulių gripas (KG) yra ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija ir svarbi kiaulių respiratorinės ligos priežastis. Gripo A H1N1 ir H3N2 subtipų virusai cirkuliavo Europos kiaulių populiacijoje apytiksliai 20 metų.  

Kiaulių gripo virusai (KGV) yra gripo A virusai, ir jie priklauso Orthomyxoviridae šeimai. Šie virusai taip pat gali pasitaikyti laukinių paukščių, naminių paukščių, arklių ir žmonių tarpe, bet tarprūšinis perdavimas yra retas atvejis. Visi gripo virusai turi tą pačią bazinę struktūrą, bet yra didelių skirtumų tarp gripo virusų skirtingos rūšies ir tarp skirtingų "subtipų", kurie gali cirkuliuoti vienoje rūšyje. Gripo viruso dalelės paviršiuje yra du glikoproteinų tipai: hemaglutininas (HA) ir neuraminidazė (NA). HA ir NA yra svarbūs todėl, kad jie sukelia antikūnų atsaką gripo virusui. Kiaulės yra žinomos kaip žinduolių gripo viruso šeimininkės, kurios priglaudžia tris skirtingus subtipus: H1N1, H1N2 ir H3N2. Nauji gripo viruso subtipai gali atsirasti dviems skirtingais būdais, ir tai vadinama antigeniniu "poslinkiu". 

Vienas galimas mechanizmas yra tarprūšinis perdavimas. Pavyzdžiui, H1N1 subtipas, cirkuliuojantis Europos kiaulių populiacijoje, iš pradžių buvo paukščių virusas, kuris pasklido nuo laukinio vandens paukščio į kiaulių populiaciją 1979 metais. Antra galimybė yra genetinis "reasortimentas". Tai gali įvykti, kai du skirtingi gripo virusai tuo pačiu laiku užkrečia tą patį šeimininką. Gripo viruso genomas yra "segmentuotas" - vieno viruso geno dalys gali susimaišyti ir derėti su kito viruso geno dalimis, kad suformuotų naujos kombinacijos virusą. Ir H3N2, ir H1N2 kiaulių gripo virusai cirkuliuojantis Europoje yra „reasortiniai“. H3N2 virusas yra žmogaus kilmės, jo HA ir NA panašūs į žmogaus viruso, kuris sukėlė “Honkongo gripo” pandemiją 1968 metais. Šis virusas vėliau iš naujo mutavo su "paukščių virusams giminingais" kiaulių gripo H1N1 virusais, iš kurių įgijo vidinį baltymą. H1N2 virusas buvo izoliuotas Didžiojoje Britanijoje 1994 metais ir turi labai sudėtingą kilmės istoriją. Virusas turi 1980-ųjų metų pradžios žmogaus viruso H1N1 HA ir kiaulės H3N2 viruso NA kombinaciją. Viruso vidiniai baltymai panašūs, kaip kiaulių gripo H1N1 ir H3N2 virusuose. Todėl Europos H1N2 virusas yra nepaprastai skirtingas nuo H1N2 viruso, kuris buvo anksčiau nustatytas Japonijoje ir nuo H1N2 nustatyto JAV. Apskritai imuninis atsakas, kuris vystosi po infekcijos su patekusiu gripo viruso subtipu saugo tiktai iš dalies prieš antigeninį "poslinkį" ir visai nesaugo prieš naują viruso subtipą. Antigeninis „poslinkis“ mažiau yra paplitęs su kiaulių gripo virusais, negu su žmogaus gripo virusais. Tačiau, atrodo, genetinis gripo virusų „reasortimentas“ iš naujo įvyksta dažniau kiaulėse, negu bet kokiame kitame gripo viruso šeimininke. Tai gali paaiškinti faktas, kad kiaulės yra imlios infekcijai su įvairiais gripo A viruso kamienais – tiek paukščių , tiek žmogaus kilmės. Be to, kiaulės turi reguliarius artimus kontaktus su žmonėmis ir paukščiais.

Kiaules infekuoja keli A gripo virusų variantai: tik kiaules užkrečiantis H1N1 gripo viruso variantas, variantas, giminingas paukščių gripo H1N1 virusui, variantas giminingas žmogaus H1N1 virusui bei H3N2 potipiui priklausantys gripo virusai. Kiaulės organizme šių virusų taikinys yra kvėpavimo takų epitelis. Atsiradus infekcijai, pasireiškia šie simptomai: kosulys, karščiavimas, suintensyvėjęs alsavimas ir junginės uždegimas. Kiaulės yra ypatingos tuo, kad jų ląstelių paviršiuje dominuoja abiejų jungčių tipų (α 2,3 ir α 2,6) receptoriai. Pirmasis jungties tipas yra būdingas paukščių žarnyno epitelio ląstelėms, todėl paukščius infekuojantys A gripo virusai atpažįsta tik α 2,3 jungtį, o antrąjį jungties tipą turintys receptoriai aptinkami žmonių kvėpavimo takų epitelyje. Žmogaus gripo virusai prisitvirtina tik šią jungtį turinčių ląstelių paviršiuje, tačiau nei vandens paukščių, nei žmogaus gripo virusams prieinamų audinių ląstelių paviršiuje esantys receptoriai nėra vienodai turtingi abiem jungčių tipais prie galaktozės prisitvirtinusių sialo rūgščių, todėl kiaulės yra toks šeimininkas, kuriame skirtingas rūšis infekuojantys A gripo virusai gali efektyviai keistis genetine informacija. Manoma, kad 1918-1919 metų „ispanišką“ pandemiją sukėlęs H1N1 gripo virusas atkeliavo iš vandens paukščių rezervuore cirkuliavusių virusų, tačiau jo adaptacija, leidusi šiam virusui „peržengti“ rūšinį barjerą, galėjo įvykti būtent kiaulėse.

Kiaulės yra imlios panašiems gripo A viruso subtipams, kaip ir žmonės – H1N1, H3N2 ir H1N2 - ir kiaulių ir žmonių gripo istorijos yra artimai susiję. Daugumas kiaulių gripo virusų yra kaip „reasortimento“ rezultatas ir jų genai yra sudaryti iš žmogaus ir paukščių ir/ar kiaulės viruso genų. Žinoma, kad ir žmogaus, ir paukščių gripo virusai retkarčiais persiduoda kiaulėms, ir kad kiaulės gali tarnauti kaip „susimaišymo rezervuarai“ šiems virusams, turint galvoje, kad virusai gali apsikeisti genetine medžiaga ir privesti prie naujo "hibridinio" viruso gamybos. Tai leido manyti, kad galbūt pandeminiai virusai galėjo pasirodyti kaip kiaulių viruso „reasortmento“ rezultatas. Kadangi niekas to nenustatė pandemijos pradžioje, nelieka jokio tiesioginio įkalčio, kad tai būtų daugiau, negu teorija.   

Gripas yra viena iš pagrindinių ūmios kiaulių kvėpavimo takų ligos priežasčių, bet subklinikinės infekcijos taip pat yra paplitusios. Skirtingai nuo nezoonozinių kiaulių karštinių tai nėra liga, apie kurią praneša Europos Sąjungos Gyvūnų ligų pranešimo sistema ir nėra jokių rutininių ligos stebėjimo duomenų Europoje. Kiaulių gripo simptomai ir patogenezė rodo nepaprastus panašumus su žmonių sezoniniu gripu, bet epidemiologija yra skirtinga. Tai yra dėl kiaulininkystės pramonės struktūros ir nepaprastai greitos apyvartos kiaulių populiacijoje su pastoviu imunologiškai neigiamų gyvulių įvedimu į kiaulių bandas. Kai kuriose šalyse su dideliu kiaulių populiacijos tankiu atliekami serologiniai tyrimai parodo, kad dauguma kiaulių  patyrė vienalaikes ar nuoseklias infekcijas su dviem ar net trimis kiaulių gripo subtipais. Skirtingai nuo žmogaus gripo virusų vidutinio klimato juostoje kiaulių gripo virusai cirkuliuoja ištisus metus. Taip pat virusai Europoje žymiai skiriasi antigeniniu ir genetiniu pobūdžiu nuo virusų, cirkuliuojančių Šiaurės Amerikoje, bet ir nepaisant to, kad jie susideda iš tų pačių H ir N subtipų, nebūtinai gali būti ekstrapoliuoti į Europą.

Žmonės, kontaktuodami su kiaulėmis, retkarčiais gali užsikrėsti kiaulių gripo virusais. Infekcija su kiaulių gripo virusu pas žmones buvo aptikama sporadiškai nuo 1950-ųjų, ir žmogaus liga yra paprastai klinikiškai panaši į ligą, sukeltą infekcijų su žmogaus gripo virusais. Tačiau literatūroje yra retkarčiai pranešama apie sveikų suaugusių žmonių komplikacijas be ligos pagrindo, kurios sukelia plaučių uždegimą ir net mirtį. Iš viso, žmogaus infekcijos su kiaulės gripo virusu, ligi šiol, buvo skirtingos ir daug švelnesnės negu dėl paukščių gripo (H5N1) ir buvo panašesnės į infekcijas, kurias sukeldavo žemo patogeniškumo paukščių gripo virusai.

Yra viena žinoma išimtis. 1976 metais kiaulių gripo viruso infekcijos protrūkis žmonėse buvo aptiktas naujokų karinėje stovykloje Dix forte (Niu Džersis, JAV). Sąsaja su kiaulėmis nebuvo niekada atrasta, bet buvo didelis infekcijos perdavimas nuo žmogaus žmogui, buvo nustatyta daugiau kaip 230 infekcijos atvejų, 13 žmonių buvo hospitalituota ir 1 mirė. Tuomet tokie sporadiniai ir kiti atvejai nesukėlė didelės tiesioginės grėsmės žmonėms, tačiau suteikė žinių apie zoonozinį gripą.

Zoonozinė rizika

Kaip minėta aukščiau, gripo virusai yra specifiniai rūšiai, ir tai taip pat būdinga kiaulės gripo virusams. Yra tiktai keli dokumentuoti atvejai kiaulių gripo viruso (KGV) perdavimo žmonėms, dažniausiai vaikams. Šituose retuose atvejuose nebuvo jokio tolimesnio KGV perdavimo tarp žmonių. Dėl vis dar nežinomos priežasties, KGV nesugeba efektyviai pasklisti žmonių populiacijoje. Viena išimtis čia buvo vadinamasis "Niu Džersio" incidentas JAV 1976, per kurį apytiksliai 230 žmonių užsikrėtė kiaulių H1N1 gripo virusu. Tačiau, dauguma šitų infekcijų buvo subklinikinės ir nebuvo jokios tikros kiaulių gripo pandemijos. Neseni serologiniai tyrimai parodė aukštesnius seroteigiamumo lygmenis į H1N1  žmonėms, kurie turėjo artimą kontaktą su kiaulėmis, negu miesto gyventojams. Tačiau, šitie duomenys turi būti interpretuoti su perspėjimu, kad sudėtinga nustatyti skirtumą tarp antikūnų žmogaus ir kiaulių gripo virusams klasikiniais serologiniais metodais. Vienas skirtumas tarp kiaulių ir kitų žinduolių gripo viruso šeimininkų yra tai, kad kiaulė yra aiškiai labiau imli infekcijai su paukščių gripo virusais.

 Praeityje buvo manoma, kad 1918-1919 metų „ispanišką“ pandemiją sukėlęs H1N1 gripo virusas atkeliavo iš vandens paukščių rezervuare cirkuliavusių virusų, tačiau jo adaptacija, leidusi šiam virusui „peržengti“ rūšinį barjerą, galėjo įvykti būtent kiaulėse ir kad paukščių gripo virusai žmonių populiacijoje, gali pasklisti tiktai po šių virusų pasažavimosi ar „reasortimento“ kiaulėse, bet ši hipotezė neseniai buvo atmesta. Iš tikrųjų, kai kurie iš vadinamųjų, "labai aukšto patogeniškumo” paukščių gripo virusų gali retkarčiais persiduoti tiesiogiai žmonėms. Neseni pavyzdžiai yra paukščių gripo H5N1 virusas Honkonge 1997 metais, Vietname ir Tailande 2004-2005 metais, taip pat kaip 2003 metais H7N7 virusas Olandijoje. Įdomu, kad H7N7 virusas buvo taip pat surastas ribotame kiekyje pas kiaules paukščių gripo protrūkio metu, o H5N1 virusas retkarčiais būdavo aptinkamas kiaulėse (2001 metais ir 2003 metais Kinijoje). Tačiau, atrodo, perdavimas tokių virusų tarp kiaulių yra minimalus, ir abu virusai išnyko iš kiaulės populiacijos. Svarbiausia ir kiaulės, ir žmonės buvo užkrėsti tiesiogiai naminių paukščių, turint artimą kontaktą su užkrėstais paukščiais. Lieka abejojimas, ar kiaulė gali vaidinti vaidmenį perduodant paukščių gripo virusus žmonėms, ir šis klausimas neabejotinai nusipelno daugiau tyrinėjimo.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas analizavo mokslinę ir techninę informaciją dėl realios kiaulių gripo viruso patekimo į Lietuvą galimybės. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) praneša, kad  Meksikoje ir JAV užfiksuoti žmonių susirgimai ir mirtys nuo kiaulių gripo viruso. Šiuo metu Meksikoje ir JAV  nustatyta kiaulių gripo viruso genetinė atmaina iki šiol nebuvo užfiksuota nei kiaulėse nei žmonėse.

Kiaulių gripas yra užkrečiama ūminė kiaulių kvėpavimo takų liga, kylanti dėl vieno ar kelių kiaulių gripo A virusų. Sergamumas paprastai yra didelis, bet mirtingumas mažas (1-4 proc.). Virusas paplinta tarp kiaulių oro lašeliniu ir tiesioginio bei netiesioginio kontakto būdu. Šiuo metu Lietuvoje kiaulių gripo nėra. Gyvi gyvūnai ir neapdoroti gyvūniniai produktai yra pagrindinis šios ligos užkratas. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, draudžiama įsivežti gyvūninės kilmės produktus iš trečiųjų šalių, todėl  Lietuva neimportuoja iš JAV ir Meksikos gyvų gyvūnų ar gyvūninės kilmės produktų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai kartu su Muitinės departamento pareigūnais jūrų ir oro uostuose tikrina keliautojų bagažą, kad nebūtų įvežami gyvūninės kilmės produktai iš trečiųjų šalių.

 Kiaulių gripu žmogus nuo žmogaus gali užsikrėsti oro lašeliniu būdu, todėl reikėtų vengti didelių žmonių susibūrimų, saugoti vaikus. Žmonės minėtu susirgimu užsikrečia nuo sergančių kiaulių  tiesioginio kontakto būdu ar apsilankant kiaulių laikymo vietose, parodose. Žmogus žmogui virusą perduoda aerogeniniu būdu būnant glaudžiame ryšyje, uždaroje žmonių grupėje ar didelėje žmonių susibūrimo vietoje.

PSO duomenimis apie pavienes žmonių infekcijas užsikrėtus kiaulių gripu buvo pranešama ir anksčiau, daugeliu atvejų liga nustatoma per sezoninį žmonių gripo sergamumą. Kiaulių gripo viruso antigenai dažnai yra nustatomi kiaulių ūkiuose dirbančių žmonių bei jų šeimos narių kraujyje.  Kiaulių gripu neužsikrečiama per maistą, gerai paruošus kiaulieną ją galima valgyti. Kiaulių gripo virusas žūsta +70ºC temperatūroje. Kalbant apie paskutinių dienų įvykius Meksikoje ir JAV, reikia pažymėti, kad šiuo metu vyksta tyrimas, norint išsiaiškinti užkrėtimo šaltinį, tačiau iki šiol trūksta žinių apie viruso atmainos savybes, ligos kliniką ir eigą.

Visi VMVT teritoriniai padaliniai perspėjo ūkininkus ir pramoninių kiaulininkystės kompleksų vadovus imtis sugriežtintų sanitarijos ir higienos priemonių. Pramoniniuose kiaulininkystės kompleksuose, ūkininkų fermose griežtai draudžiama lankytis pašaliniams asmenims. Pastebėjus įtartinus gyvulių susirgimo simptomus reikia nedelsiant pranešti VMVT specialistams. 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba toliau seka užkrečiamųjų gyvūnų ligų situaciją pasaulyje, o Lietuvos piliečiams nepatariama vykti į Meksiką bei tris JAV - Teksaso, Kanzaso ir  Kalifornijos valstijas, kuriose yra nustatyti šie užsikrėtimo atvejai. Atsižvelgus į PSO 2009 metų balandžio 25 d. sušaukto nepaprastųjų situacijų komiteto posėdžio išvadas, yra intensyvinamas stebėjimas dėl neįprastų į gripą panašios ligos ir sunkaus plaučių uždegimo protrūkių.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, siekdama stiprinti teritorinių tarnybų pasirengimą kovoti su užkrečiamomis gyvūnų ligomis, 2009 metų balandžio 30 d. organizuoja mokymus apskričių ir rajonų VMVT pareigūnams dėl skubios veiklos planų praktinio įgyvendinimo pasireiškus gyvūnų užkrečiamosioms ligoms, gyvūnų užkrečiamųjų ligų situacija pasaulyje bei kitais aktualiais klausimais.

Išvados:

Kadangi  iš Meksikos bei JAV nėra importuojamos gyvos kiaulės bei jų produktai, tikimybė, kad kiaulių gripas pasireikš Lietuvoje per gyvas kiaules ar jų produktus, yra labai maža.

Europos Sąjungos valstybėse, įskaitant ir Lietuvą, šiuo metu kiaulių gripo virusas kiaulėms  nenustatytas.

Kiaulių gripo virusas, kuris nustatytas JAV ir Meksikoje, gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui.

Nenustatyta, kad šiuo virusu žmonės užsikrėstų per maisto produktus.

Taip pat nenustatyta, kas šis virusas yra patogeniškas kiaulėms. Šis virusas dar neišskirtas kiaulėms. Todėl šiandieną dar negalima kalbėti apie naują kiaulių gripo virusą. Šis virusas turi sąsajų su Šiaurės Amerikos kiaulių gripo, Šiaurės Amerikos paukščių gripo, žmonių gripo ir Euroazijos kiaulių gripo virusų padermėmis. Tokia viruso padermė, turinti keturių virusų genetinių savybių, pasaulyje nustatyta pirmą kartą.

Literatūros šaltiniai:

Eurosurveillance, Volume 14, Issue 7, 19 February 2009. Editorials. A human case of Swine influenza virus infection in Europe – implications for  human health and research. K Van Reeth1, A Nicoll2 . D.

Prof. Kristien Van Reeth. Swinne influenza: variations on an old theme. ESNIP 2. The European Surveilance Network for Influenza in Pigs.
http://www.esnip.ugent.be.page6/page6.html
http://www.ecdc.eu.int/
http://www.efsa.europa.eu/EFSA/efsa_locale1178620753812_1211902489121.htm
http://www.oie.int/eng/en_index.htm
 http://www.who.int/en/
 http://www.cdc.gov/swineflu
http://ec.europa.eu/health/ph_threats/com/Influenza/swine_influenza_en.htm
http://www.spc.int/rahs/Manual/Porcine/SIE.HTM

M. Juozapaitis, L. Antoniukas. Gripo virusas. Medicina. Kaunas. 2007; 43(12).