Naujienos

Spausdinti

Sušilus orams, vis dažniau skubame į gamtą, keliones. Kiekvieną kartą prisidedame pilnus krepšius maisto. Deja, kuo karštesnė diena, tuo greičiau genda maisto produktai.  Net ir šviežias produktas gali sukelti negalavimų, jei į jį pateks dizenterijos, salmoneliozės, listeriozės ar kampilobakteriozės sukėlėjų. 2008 m. Lietuvoje salmoneliozė buvo diagnozuota 3159 žmonėms, kampilobakteriozė – 369, listeriozė – 7 žmonėms. Šių ligų simptomai dažniausiai būna panašūs – viduriavimas, karščiavimas, pilvo, galvos, raumenų skausmai, pykinimas ir vėmimas. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (toliau – Institutas) 2008 metais ištyrė ir nustatė, kad reikalavimų dėl salmonelių maisto produktuose neatitiko 104 mėginiai, dėl kampilobakterijų – 506, dėl listerijų –12 mėginių.
 
Tad kokius maisto produktus galima pasiimti į kelionę, kad kelionės nuotaikos negadintų sveikatos sutrikimai?

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas rekomenduoja įsidėmėti keletą svarbių aspektų:

• Laikykitės higienos reikalavimų. Visada ir dažnai plaukite rankas prieš ruošiant valgį, pasinaudoję tualetu, visada nuvalykite maisto paruošimui reikalingą įrangą ir paviršius. Pavojingi mikroorganizmai plačiai randami dirvožemyje, vandenyje, ant gyvūnų bei žmonių, todėl mikroorganizmai gali patekti ant rankų, o nuo jų – ant maisto. Jei vykstate į tolimesnę kelionę, vertėtų turėti muiliuką, rankšluostį ar drėgnų servetėlių. Jei sąlygų nusiplauti rankas nėra, maistą patariama imti servetėle. Jeigu maisto produktas atrodo švarus, tai dar nereiškia kad taip yra. Reikia 2,5 bilijono bakterijų sudrumsti 250 ml vandens, bet kai kuriais atvejais užtenka 15-20 patogeninių bakterijų, kad žmogus susirgtų. Maistui naudojami indai taip pat turi būti švarūs. Geriausiai vartoti vienkartinius indus, po valgio juos išmesti. Jeigu, vis dėlto, naudojate įprastus indus, būtina:

- indus valyti valgio ruošimo metu, kad mikroorganizmai negalėtų daugintis;
- ypatingą dėmesį atkreipkite į valgymo, gėrimo ir ruošimo indus, kurie liečiasi su neapruoštu maistu ar burna;
- nepamirškite nuvalyti ir išdžiovinti valymo priemonių, nes drėgnose vietose mikroorganizmai greitai dauginasi;
- po valgio, maisto perteklių išmeskite į šiukšlių dėžę;
- plaukite indus karštame vandenyje ir su indų plovikliu (gamtoje vandenį pašildyti galima ant laužo);
- palikite indus sausai nudžiūti arba juos nušluostykite.

• Vartokite tik saugų vandenį. Upių, tvenkinių, kanalų vandenyje gausu parazitų ir patogenų, kurie gali sukelti diarėją, vidurių šiltinę bei dizenteriją, todėl tokio vandens vartojimas yra nesaugus! Siekiant inaktyvuoti mikrobiologinius patogenus, virimas, chloravimas ir filtracija yra svarbios priemonės, tačiau tai iš vandens nepanaikina kenksmingų chemikalų. Gamtoje geriausiai vartoti sufasuotą geriamąjį vandenį. Jeigu su savimi neturite saugaus vandens, turimą vandenį galite dezinfekuoti šiais būdais:

- užvirinkite vandenį iki virimo;
- įdėkite į 1 litrą vandens 3-5 lašus chloro;
- jeigu neturite galimybės užvirinti vandens, naudokite mikroporų filtravimą ir dezinfekavimo agentus, pvz., jodo tabletes. 

•  Laikykite maistą saugioje temperatūroje. Mikroorganizmams daugintis palankiausia +37°C temperatūra, tačiau jie gali daugintis ir nuo 5–60°C temperatūroje, todėl tam pakanka ir šiltos vasaros dienos. Laikant maisto produktus šaldytuve ar ant ledo gabaliukų (kai temperatūra žemesnė nei 5°C) ar labai karštoje temperatūroje (virš 60°C), mikroorganizmų dauginimasis sulėtėja arba sustoja. Primename, kad ypač greitai genda visi pieno, mėsos ir žuvų, kulinarijos gaminiai, daržovių mišrainės, tortai ir pyragaičiai su kremu. Šiuos produktus laikykite šaltai (ne aukštesnėje kaip +2 - +8°C temperatūroje) nuo pagaminimo iki valgymo. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis vartojimo laikas ribotas - paprastai 2-3 paros, todėl sekite realizavimo laiką pažymėtą ant pakuotės. Kad maistas greit nesugestų, Institutas pataria:

- nepalikite išvirto maisto šilumoje ilgiau nei 2 valandas;
- virtą ir greitai gendantį maistą laikykite šaltai (produktams laikyti geriausia įsigyti nešiojamus šaldymo krepšius ar specialias dėžes su ledo gabaliukais);
- neturint šaldymo krepšių, produktus galima laikyti iškastoje duobėje, šaltame vandenyje ir t.t.;
- jeigu saugus maisto produktų laikymas neįmanomas, reikėtų vartoti šviežią maistą, tačiau stengtis jį suvartoti kuo greičiau;
- gerai paskaičiuokite, kiek reikės maisto produktų, kadangi šiais laikais ilgai dirba parduotuvės, jų yra ir kaimeliuose.

•  Maistas turėtų būti tinkamai išvirtas (iškeptas). Jei gamtoje sugalvojote maistą gamintis patys, turėtumėte žinoti, kad tinkamas virimas/kepimas gali nužudyti daugumą pavojingų  mikroorganizmų. Verdant, maistas turi pasiekti 70°C  temperatūrą, kadangi tai kas 30 sekundžių nužudo netgi didelę koncentraciją mikroorganizmų. Ypač svarbu gerai išvirti/iškepti maltos mėsos kepsnelius, didelius mėsos gabalus ar visą vištą, todėl įsitikinkite, kad mėsos ar paukštienos išskirtos sultys yra šviesios, ne rožinės spalvos. Primename, kad kepant mėsos gaminius, kuriuose yra nitritinės druskos, aukštesnėje nei 110°C temperatūroje, išsiskiria nitrozaminai, todėl:

- mėsą ir jos produktus ant grotelių kepkite žemesnėje temperatūroje, kad, kiek įmanoma, sumažėtų jų apdegimo ir apanglėjimo galimybės. Jei taip atsitiko, apdegusias ir apanglėjusias ar suanglėjusias vietas nupjaustykite.
- Prieš kepant, mėsą ar jos produktus suvyniokite į foliją, taip ji bus apsaugota nuo tiesioginės liepsnos.

• Vartokite saugų maistą. Ledai, ledo gabaliukai, žalias pienas, gali būti užkrėsti pavojingais mikroorganizmais ar chemikalais, jeigu jie ruošiami iš užkrėstų ingredientų. Siekiant apsaugoti sveikatą nuo susirgimų:

- rinkitės tik šviežius ir sveikus vaisius bei daržoves, jei vartosite juos žalius – būtinai nulupkite odelę ir nuplaukite, kadangi toksinės medžiagos gali formuotis pažeistuose bei supelijusiuose vaisiuose bei daržovėse;
- rinkitės perdirbtus maisto produktus, tokius kaip pasterizuotas pienas;
- nevartokite maisto produktų pasibaigus jų galiojimo terminui;
- išmeskite sukiužusias, išsipūtusias ar oksiduotas skardines;
- apdairiai rinkitės pieno produktus turgavietėse ar perkant tiesiogiai iš ūkių;
- greitai gendančių pieno produktų nepirkite iš atsitiktinių prekeivių turgaviečių prieigose;
- jei mėsos pusfabrikačių pakuotėje matote susikaupusio skysčio, tokių nepirkite ir nevartokite;
- maistą laikykite uždaroje pakuotėje, saugokite nuo graužikų, vabzdžių, kitų gyvių.

Taigi, siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą nuo galimų minėtų infekcijų, Instituto specialistai į kelionę nerekomenduoja vežtis pieno, grietinėlės, ledų, varškės ir konditerijos gaminių su kremu, virtos ar keptos mėsos ar žuvies produktų, faršo, mišrainių, dešrelių, karšto rūkymo žuvies ar vištienos. Iš pieno patariama pasiimti kefyro ar rūgpienio, jogurto, sviesto ar margarino, fermentinio ar lydyto sūrio, taip pat šviežių plautų žalumynų. Kelionei tiks duona ir jos gaminiai, šalto rūkymo dešra, kumpis, lašiniai, kietai virti kiaušiniai, šviežios daržovės, pomidorai, agurkai. Karštomis dienomis kelionėje nepakeičiamas maistas yra  sausainiai, džiūvėsiai, mėsos ar žuvų pramoniniai konservai. Esant galimybei, galima išsivirti sausų produktų: kruopų, makaronų, sausos sriubos gali būti įvairių dribsnių, sausų pusryčių, sojos produktų. Tai sveika ir maistinga. Verta pasiimti šokolado plytelę, razinų ar riešutų. Šie gardėsiai užima nedaug vietos.

Jeigu praėjus kelioms valandoms po valgio pasijutote blogai, kuo skubiau kreipkitės į artimiausią gydymo įstaigą.