Naujienos

Spausdinti

1998 m. liepos 20 d. Europos Tarybos direktyva 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos nustato būtiniausius ūkinei paskirčiai auginamų arba laikomų gyvūnų apsaugos standartus. Šie standartai taip pat taikomi pieninių karvių apsaugai. Bendrijos gyvūnų apsaugos ir gerovės veiksmų plane 2006 – 2010 metams numatyta peržiūrėti ir atnaujinti dabar taikomus bei parengti naujus minimalius gyvūnų apsaugos standartus.

Europos maisto ir saugos tarnybos Gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės specialistų grupė pateikė mokslinę nuomonę apie dabartinių laikymo, šėrimo, priežiūros ir genetinės atrankos sistemų poveikį pieninių karvių gerovei.

Nustatyta, kad pieninės karvės, laikomos pririštos, negali laisvai judėti, bendrauti su kitomis karvėmis. Todėl jos turi elgsenos pokyčių, yra baikštesnės, dažniau kenčia dėl psichologinės įtampos ir skausmo. Pienines karves periodiškai paleidžiant pasivaikščioti tvarte arba lauke, neigiamas poveikis sumažėja. Rekomenduojama karves laikyti taip, kad būtų kuo mažiau ribojamas jų judėjimas ir bendravimas su kitomis karvėmis. Ganykloje ir laisvai laikomos pieninės karvės turi mažiau elgsenos pokyčių bei rečiau kenčia dėl psichologinės įtampos ir skausmo. Tvarte laikomų pieninių karvių gerovei neigiamos įtakos turi netinkamai įrengta stovėjimo vieta, nepakankamas kraiko sluoksnis, blogas mikroklimatas. Pienines karves laikant ant šiaudų didžiausias neigiamas poveikis būna dėl nepakankamo kraiko sluoksnio, vietos stokos ir kraiko pakloto, netinkamo karvėms vaikščioti. Ganykloje laikomas pienines karves neigiamai veikia aplinkos temperatūra ir drėgmė. Didelės įtakos jų gerovei gali turėti nepakankama priežiūra bei melžimo problemos. Pieninės karvės geriausiai jaučiasi ganykloje.

Neteisinga pašarų davinio sudėtis, nepakankamas pašarų ir vandens kiekis bei stambiųjų pašarų stoka yra pagrindiniai pieninių karvių, laikomų tvartuose, mitybos rizikos faktoriai. Rekomenduojama pienines karves laikyti tose pačiose grupėse, jų nepergrupuoti, nes tarp karvių nusistovi bendravimo santykiai, kurie sumažina psichologinę įtampą. Jei pieninių karvių pergrupavimas yra neišvengiamas, karvėms reikia skirti didesnį plotą tvartuose arba jas pergrupuoti ganyklose, kur yra pakankama teritorijai ir minkštas dirvožemis. Karvės, kurios turi veršiuotis, turėtų būti laikomos atskirose patalpose taip, kad jos matytų ir girdėtų kitas karves. Karvės patiria mažesnį stresą, kai apsiveršiavus veršelis atimamas per 24 valandas. Karvės jaučia didelę psichologinę įtampą keletą dienų ir ilgiau, kai apsiveršiavus veršelis atimamas po mėnesio. Netinkamas laikymas, šėrimas ir priežiūra turi didesnį neigiamą poveikį didelio produktyvumo pieninėms karvėms.

Pranešimas parengtas pagal Europos maito saugos tarnybos informaciją: http://www.efsa.europa.eu/EFSA/efsa_locale-1178620753812_1211902666211.htm Internetinė prieiga – 2009 m. liepos 13 d.