Naujienos

Spausdinti

Santrauka
2009 m. birželio 11 d. PSO paskelbė šeštąjį gripo pandemijos grėsmės lygį dėl spartaus H1N1 gripo plitimo. Pasaulyje paplito gripo A H1N1 virusų nauja padermė, turinti kiaulių, paukščių ir žmonių gripo virusų savybių. Gripu gali sirgti žmonės, arkliai, kiaulės, paukščiai ir kiti gyvūnai. Gripu užsikrečiama dėl tiesioginių kontaktų arba artimų kontaktų su gripo virusus platinančiais žmonėmis ar gyvūnais. Gripo A virusų genomą sudaro 8 segmentai. Organizmo ląstelėje, kurioje vyksta dviejų ir daugiau virusų padermių genetinės medžiagos sintezė, gali susidaryti virusų kartos su naujomis antigeninėmis ir patogeninėmis savybėmis. Kiaulių organizme gali susidaryti gripo virusų naujos padermės, sukeliančios ligą žmonėms. Pasaulyje kiaulių populiacijoje yra paplitusios gripo H1N1, H3N2 ir H1N2 virusų padermės ir jų deriniai, kurie yra nepavojingi žmonių ir gyvūnų sveikatai. Kiaulių gripo virusų padermių paplitimas yra skirtingas įvairiuose kontinentuose. Kiaulių gripo virusų kilmės ir geografiniai skirtumai turi didelės reikšmės kiaulių gripo kontrolei, diagnozavimui bei vakcinų nuo kiaulių gripo gamybai. Kiaules nuo gripo galima apsaugoti taikant griežtas biologinio saugumo priemones. Kiaulių gripas nustatomas atliekant kraujo serologinius tyrimus hemagliutinacijos slopinimo tyrimo metodu bei išskiriant ar nustatant virusą realaus laiko polimerazės grandininės reakcijos tyrimo metodu. Gripo A H1N1 viruso naujajai padermei kiaulės yra jautrios. Duomenų apie H1N1 gripo viruso naujosios padermės išlikimą kiaulių ir kitų gyvūnų gyvūniniuose produktuose nėra. Gripo H1N1 viruso naujoji padermė yra neatspari rūgštims, šarmams bei aukštai temperatūrai. Gripo virusai suyra skrandyje. Kiauliena ir jos produktai, termiškai apdoroti 30 minučių 72 °C temperatūroje, yra saugūs vartotojams. Nėra duomenų, kad kiaulės platintų žmonių ir gyvūnų gripo virusus. Rizika užsikrėsti gripo virusais vartojant kiaulieną ir jos produktus yra labai maža.

Raktiniai žodžiai: H1N1 gripas, maisto sauga, gyvūnų sveikata, rizikos vertinimas.

Turinys

1.Įvadas
2.Gripo virusų savybės
3.Kiaulių gripo virusų savybės
4.Kiaulių gripo A virusų ir gripo H1N1 viruso naujosios padermės rizika žmonių ir gyvūnų sveikatai bei maisto saugai
5.Prekyba kiaulėmis ir kiauliena Europos Sąjungoje
6.Išvados
7.Rekomendacijos
8.Ekspertas
9.Literatūra

1. Įvadas

Kiaulių gripas yra endeminė kiaulių liga daugelyje pasaulio šalių. Šią ligą labai sunku kontroliuoti ir likviduoti kiaulių bandose.

2009 metų balandžio mėnesį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė apie žmonių susirgimus gripu Meksikoje, o vėliau Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir kitose pasaulio šalyse, kuriuos sukėlė gripo A H1N1 viruso nauja padermė (WHO, 2009a). Pradžioje šis susirgimas buvo pavadintas „kiaulių gripu“. Tačiau nustačius, kad šį virusą platina žmonės, susirgimas pavadintas naujuoju H1N1 gripu. 2009 m. gegužės 2 d. Kanadoje gripo A H1N1 viruso nauja padermė buvo nustatyta kiaulių bandoje (N-SOIVIT, 2009; Cohen J., 2009).

Gripo H1N1 viruso naujoji padermė nėra susijusi su anksčiau nustatytais ar dabartiniais sezoninio gripo virusais. Tai naujas virusas, turintis kiaulių, paukščių ir žmonių gripo virusų savybių. Gripo H1N1 viruso naujoji padermė susidarė dėl gripo virusų, kurie paplitę Europos, Azijos ir Amerikos kiaulių populiacijose, apsikeitimo genetine medžiaga. Gripo A virusais gali užsikrėsti žmonės, kiaulės, paukščiai ir kiti gyvūnai. Gripo virusai dažniausiai pažeidžia kvėpavimo organus. Užsikrečiama dėl tiesioginių kontaktų arba artimų kontaktų su gripo virusus platinančiais žmonėmis ir gyvūnais. 2009 m. birželio 11 d. PSO paskelbė šeštąjį gripo pandemijos grėsmės lygį dėl spartaus naujojo H1N1 gripo plitimo pasaulyje (WHO, 2009b).

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto pranešimo tikslas – pateikti mokslinę nuomonę apie gripo virusus bei gripo A H1N1 viruso naująją padermę bei jų galimą pavojų maisto saugai ir gyvūnų sveikatai.

2. Gripo virusų savybės

Gripo A virusai yra Orthomixoviridae šeimos virusai, kurie turi viengubą ribonukleininės rūgšties (RNR) grandinę. Viruso genomą sudaro 8 segmentai. Virusai gali apsikeisti genetine medžiaga, jeigu ląstelėje tuo pačiu metu yra dvi ir daugiau gripo virusų padermės. Gripo B ir C tipo virusai nustatomi žmonėms. Gyvūnams šio tipo virusai yra nereikšmingi. Gripo A virusai skirstomi į potipius pagal glikoproteinų hemagliutinino ir neuraminidazės antigenines savybes. Šiuo metu nustatyta 16 hemagliutinino ir 9 neuraminidazės antigeniniai tipai, pagal kurių derinį nustatomas gripo viruso potipis. Kiekvienas gripo viruso potipis skirstomas į linijas, kurios nustatomos pagal viruso genomo segmentų sudėtį. Organizmo ląstelėje, kurioje vyksta dviejų ir daugiau virusų padermių genetinės medžiagos sintezė, gali susidaryti naujos virusų kartos su naujomis antigeninėmis ir patogeninėmis savybėmis (Alexander D.J. and Brown I.H. 2000).

Pasaulyje kiaulių populiacijoje yra paplitusios gripo H1N1, H3N2 ir H1N2 virusų padermės ir jų deriniai (Brown I.H., 2000). Kiaulių gripo virusų padermių paplitimas yra skirtingas įvairiuose kontinentuose. Nuo 1979 metų Europoje paplito kiaulių gripo H1N1 virusų padermė, po to, kai kiaulės užsikrėtė gripo virusais nuo laukinių ančių. JAV kiaulių populiacijoje nustatomi du kiaulių gripo H1N1 viruso tipai: „klasikinis H1N1 virusas“, kuris jau buvo žinomas 20 – ojo amžiaus pradžioje, ir „H1N1 viruso naujasis tipas“, kuris susidarė „klasikiniam H1N1 virusui“ apsikeitus genetine medžiaga su kiaulių gripo H3N2 arba H1N2 virusais (Garten R.J., 2009). Kiaulių gripo H3N2 ir H1N2 virusų kilmė ir paplitimas yra skirtingi Europoje ir Amerikoje. Virusų kilmės ir geografiniai skirtumai turi didelės reikšmės kiaulių gripo kontrolei, diagnozavimui bei vakcinų nuo kiaulių gripo gamybai. Daugelis kiaulių gripo virusų padermių susidarė žmonių gripo, kiaulių gripo ir paukščių gripo virusams apsikeitus genetine medžiaga, nes kiaulės gali užsikrėsti žmonių ir paukščių gripo virusais. Kiaulių gripo visos trys padermės yra paplitusios kiaulių populiacijoje Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Vokietijoje (Van Reeth K. et al., 2008).

2009 metais žmonių gripą sukėlė gripo A H1N1 viruso naujoji padermė, kuri susidarė iš įvairių gripo virusų padermių, kurios buvo paplitusios kiaulių populiacijoje Šiaurės Amerikoje ir Eurazijoje. Gripo viruso A/Kalifornija/04/2009, kuris buvo išskirtas gripu sirgusiam žmogui, molekuliniai tyrimai parodė, kad šio viruso genomą sudaro Šiaurės Amerikos paukščių gripo virusų PB2 ir PA genai, žmonių gripo H3N2 virusų PB1 genas, klasikinio kiaulių gripo virusų H1, NP ir NS genai, Eurazijos paukščių gripo virusų N1 ir M genai (Garten R.J., 2009).

Laukiniai paukščiai, ypač laukinės antys ir žąsys, yra naminių paukščių ir žinduolių gripo virusų rezervuaras (Van Reeth K. et al., 2007). Dar nežinoma kokie gyvūnai yra jautrūs gripo H1N1 viruso naujajai padermei. Manoma, kad gripo H1N1 naujajam virusui gali būti jautrios kiaulės. H1N1 gripo protrūkio atveju buvo tik vienas pranešimas apie galimą kiaulių užsikrėtimą nuo žmogaus. 2009 m. gegužės 2 d. Kanados maisto inspekcijos agentūra pranešė, kad Albertos provincijoje kiaulių bandoje nustatytas gripo A H1N1 viruso naujoji padermė. Kanados kompetentingos tarnybos mano, kad kiaulės užsikrėtė nuo darbininko, kuris neseniai grįžo iš Meksikos. Tai gali būti pirmas atvejis, kai gripo A H1N1 naujuoju virusu kiaulės užsikrėtė nuo žmogaus. Kiaulių gripo protrūkis nustatytas kiaulių bandoje, kurioje laikoma 2020 kiaulių. Susirgo 450 kiaulių. Visos kiaulės pasveiko (EFSA, 2009).

Gripo virusai pirmiausiai dauginasi bronchiolių ir alveolių epitelio ląstelėse. Dėl plaučių pažeidimo prasideda ūmus plaučių uždegimas, kuris komplikuojasi bakterine infekcija. Gripo virusai gali patekti į kraują. Tačiau imuninė sistema greitai reaguoja į virusinę infekciją ir pašalina virusus iš kvėpavimo organų per savaitę. Virusai iš organizmo išskiriami praėjus 1 dienai nuo užsikrėtimo. Gripu sergantys gyvūnai virusus platina apie 7 dienas (Olsen C.W. et al., 2006).

Gripo virusais dažniausiai užsikrečiama per kvėpavimo takus. Ore esančios kietos ir skystos dalelės su užkratu patenka ant akių gleivinės ir kitų gleivinių. Mažesnės kaip 10 mm skersmens dalelės gali patekti į alveoles. Didesnės kaip 10 mm ir mažesnės kaip 100 mm skersmens dalelės patenka į viršutinius kvėpavimo takus. Didesnės kaip 100 mm skersmens dalelės nusėda aplinkoje. Gripo virusais galima užsikrėsti dėl tiesioginių kontaktų su užkrėstomis išskyromis arba jautriam infekcijai gyvūnui liečiantis su sergančiu gyvūnu (Weber T.P and Stilianaks N.I, 2008).

Dėl tarprūšinio gripo virusų plitimo gali kilti gripo pandemija, nes žmonės yra neatsparūs naujiems virusams. Žmonės gali užsikrėsti paukščių gripo didelio patogeniškumo H5N1 virusais, kurie sukelia gripą, nuo kurio jie miršta. Tačiau šie gripo virusai neplinta nuo žmogaus žmogui. Didžiausias pavojus užsikrėsti gripo virusiais gali būti kiaulių ir paukščių laikytojams, veterinarijos gydytojams bei mėsos įmonių darbuotojams (Gray G.C. et al, 2007). Todėl šios profesijos žmonių stebėsena bei vakcinacija nuo gripo yra viena svarbiausių visuomenės sveikatos prevencijos priemonių (Myers K.P., 2007).

Vertinant gripo virusų galimą poveikį gyvūnų ir žmonių sveikatai yra svarbu žinoti jo išlikimą aplinkoje. Tiriant gripo A H1N1 (A/Brazilija/11/78) išlikimą ant įvairių paviršių, nustatyta, kad virusas išlieka gyvybingas 78 valandas ant nerūdijančio plieno ir 48 valandas ant plastiko paviršių. Po 8 – 12 valandų virusas neaptinkamas ant medvilninio audinio ir popieriaus paviršiaus (Bean B. et al., 1982). Gripo virusų stabilumo tyrimai parodė, kad gripo virusai ant plieno, plastiko ir medvilnės paviršiaus išlieka daugiau kaip 6 dienas (Valtierra H.N., 2008). Nustatyta, kad pakanka 3 sekundžių, kad virusai nuo užkrėsto paviršiaus patektų ant rankų (Bean B. et al., 1982). Žmonės gali užsikrėsti gripo virusais liesdami užterštus daiktus, kurių paviršiuje yra 106 – 107 audinių kultūros infekcinės dozės 50 (angl. tissue culture infectious dose – TCID50) virusų/ml koncentracija. Palyginimui, žmonių, sirgusių gripu, mėginiuose buvo nustatyta 6,3x104 – 107 audinių kultūros infekcinės dozės50 virusų/ml koncentracija (Thomas Y. et al., 2008). Gripo virusai išlieka aerozoliuose keletą valandų, o ant rankų keletą minučių. Ultravioletiniai spinduliai naikina virusus aplinkoje (Sagripanti J.L and Lytle C.D., 2007).

Duomenų apie naujojo H1N1 gripo virusų išlikimą kiaulių ir kitų gyvūnų gyvūniniuose produktuose nėra. Tačiau yra pakankamai duomenų apie paukščių gripo virusų išlikimą vandenyje, išskyrose ir paukščių skerdienoje bei jų atsparumą cheminėms medžiagoms ir fiziniams faktoriams (Shahid M.A. et al, 2009). Virusų išlikimui vandenyje didelės įtakos turi vandens temperatūra bei pH. Paukščių gripo virusai 4 dienas išlieka 22°C vandens temperatūroje ir 30 dienų 0 °C vandens temperatūroje (Webster R.G. et al., 1978). Paukščių skerdienoje, atšaldytoje iki 4 °C temperatūros, virusai išlieka 23 dienas (Animal Health Australia, 2005). Drėgnose paukščių išmatose aplinkos temperatūroje virusai išlieka 105 dienas (EFSA, 2005).

Paukščių gripo H5N1 virusai išlieka 100 dienų 4 °C aplinkos temperatūroje. Jie žūva per 24 valandas 28 °C temperatūroje ir per 30 minučių 56 °C temperatūroje. Paukščių gripo virusai žūva per 30 minučių tiesioginių saulės spindulių poveikyje 32 – 35 °C temperatūroje, bet išlieka 4 dienas pavėsyje 25 – 32 °C temperatūroje. Virusai žūva per 1 sekundę paukščių krūtinės ir per 5 sekundes kojų raumenyse 70 °C temperatūroje. Aukšta temperatūra sumažina fermento polimerazės aktyvumą ir dėl to sutrinka virusų dauginimasis. Gripo virusai žūva po 6 valandų rūgštinėje (pH – 1 – 3) ir šarminėje (pH 11 – 13) aplinkoje (EFSA, 2005). Formalino 0,2 %, jodo 0,4 %, fenolio 0,4 %, dezinfekcinių medžiagų CID20 1,0 %, Virkon®-S 0,5 %, Zeptin 10 % tirpalo 2 %, KEPCIDE 300 1 % ir KEPCIDE 400 0,5 % koncentracijos 28 °C temperatūros tirpalai suardo virusus per 15 minučių. 0,1 % muilo, 0,2 % detergento (Surf Excel) bei 0,3 % kaustinės sodos 28 °C temperatūros tirpalai suardo virusus per 5 minutes. Muilas ir detergentai veikia virusų lipidinį apvalkalą. Kaustinė soda denatūruoja viruso baltymus (Shahid M.A. et al, 2009).

3. Kiaulių gripo virusų savybės

Kiaulių gripas yra endeminė liga daugelyje pasaulio šalių. Šią ligą labai sunku kontroliuoti ir likviduoti kiaulių bandose. Europoje kiaulių gripas paplito nuo 1979 metų, po to, kai kiaulės užsikrėtė paukščių gripo H1N1 virusu (Pensaert M. et al., 1981). 1970 metais kiaulių gripo H3N2 potipis buvo nustatytas Azijoje, o nuo 1984 metų jis išplito Europos kiaulių bandose (Brown I.H., 2000). 1994 metais kiaulių gripo H1N2 tipo virusas buvo nustatytas Jungtinėje Karalystėje ir vėliau paplito visoje Europoje (Olsen C.W. et al., 2006). Kiaulių gripo virusas gali plisti keletą kilometrų oru, todėl tradicinių biologinės saugos priemonių nepakanka kontroliuoti ligą kiaulių bandose.

Kiaulės sergančios gripu yra apatiškos, neėda, negeria, sunkiai kvėpuoja, karščiuoja (kūno temperatūra siekia 40,5 – 41,7 °C). Paršingos paršavedės gali išsimesti. Ūmios eigos atvejais kiaulės gali vemti ir viduriuoti. Kiaulės pasveiksta per 3 – 7 dienas. Dažnai pasitaiko slapta infekcija. Kiaulės blogiau auga (Olsen C.W. et al., 2006).

Kiaulių gripas nustatomas atliekant kraujo serologinius tyrimus hemagliutinacijos slopinimo tyrimo metodu bei išskiriant ar nustatant virusą realaus laiko polimerazės grandininės reakcijos tyrimo metodu (OIE, 2009). Naujojo H1N1 viruso hemagliutinino antigeninės savybės yra panašios į Šiaurės Amerikoje H1 padermės virusų, paplitusių kiaulių populiacijoje, savybes. Todėl antigenais, kurie naudojami nustatyti Šiaurės Amerikos kiaulių gripo padermes, galima nustatyti antikūnus prieš gripo H1N1 viruso naujosios padermės antigenus. Tačiau šiuo tyrimu negalima atskirti antikūnus, susidariusius prieš kiaulių gripo virusus, nuo antikūnų, susidariusių prieš gripo H1N1 viruso naujosios padermės antigenus. Kiaulių gripo virusų potipį galima nustatyti tiriant neuraminidazės tipą neuraminidazės slopinimo tyrimo metodu (OIE, 2009). Išskirti virusai gali būti nustatomi hemagliutinacijos ir hemagliutinacijos slopinimo tyrimo metodais naudojant specifinius antiserumus. Šiuo metu dar nėra specifinių antiserumų, kurie būtų naudojami nustatyti gripo H1N1 viruso naująją padermę. Kiaulių gripo virusų hemagliutinino ir neuraminidazės tipas gali būti nustatomas realaus laiko polimerazės grandininės reakcijos tyrimo metodu (Richt J.A. et al., 2004). Siekiant nustatyti gripo H1N1 viruso naująją padermę, reikia atlikti viruso genomo segmentų molekulinius tyrimus.

Europoje atliekama kiaulių gripo virusų paplitimo sisteminė analizė. 2002 – 2003 metais antikūnai prieš kiaulių gripo virusų tris potipius buvo nustatyti 30 – 50 % paršavedžių, laikomų Belgijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje. Airijoje, Čekijos Respublikoje ir Lenkijoje antikūnai prieš H1N1 virusus buvo nustatyti 8 – 11 % kiaulių, o antikūnai prieš H1N2 ir H3N2 virusus buvo nustatyti 0 – 4 % kiaulių (Van Reeth K.V. et al., 2008).

Kiaules nuo gripo galima apsaugoti taikant griežtas biologinio saugumo priemones bei vakcinuojant. Kiaulių vakcinacijai nuo gripo gaminamos inaktyvuotos vakcinos, kurių sudėtyje gali būti H1N1 arba H3N2 virusų padermės. Siekiant užtikrinti gaminamų vakcinų nuo kiaulių gripo efektyvumą, reikia atsižvelgti į virusų padermių paplitimą (Van Reeth K.V. et al., 2003).

4. Kiaulių gripo A virusų ir gripo H1N1 viruso naujosios padermės rizika žmonių ir gyvūnų sveikatai bei maisto saugai

1976 metais JAV Naujojo Džersio valstijoje gripu susirgo kareiviai, kurie užsikrėtė kiaulių gripo H1N1 virusu. Kiaulių gripo H1N1 virusai buvo išskirti žmonėms sirgusiems gripu Europoje, Azijoje ir JAV. Antikūnai prieš kiaulių gripo virusus nustatomi kiaulių augintojams ir jų šeimos nariams, veterinarijos gydytojams (Van Reeth K.V., 2007).

Kiaulių gripo virusai gali sukelti žmonėms gripą, kurio eiga gali būti slapta arba ūmi. Gripo požymiai yra karščiavimas, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis, silpnumas, rečiau pilvo skausmas, vėmimas ir viduriavimas. Gripu sunkiau serga vyresni kaip 65 metų amžiaus žmonės. Gripo H1N1, H3N2 ir H1N2 virusų sukelti klinikiniai požymiai yra panašūs. Gripo virusai dauginasi kvėpavimo organų epitelio ląstelėse. Kiaulių gripo virusai buvo nustatyti eksperimentinių kiaulių kraujo serume. Gripo virusai gali daugintis virškinamojo trakto epitelio ląstelėse (Van Reeth K.V., 2007).

Gripo virusai yra neatsparūs rūgštims, šarmams bei aukštai temperatūrai. Jie suyra skrandyje. Gripo virusai verdant žūva 70 °C temperatūroje. Kiauliena ir jos produktai, apdoroti 72 °C temperatūroje 30 minučių, yra saugūs vartotojams. Nėra įrodymų, kad žmonės galėtų užsikrėsti gripu vartodami kiaulieną. Tačiau ruošiant mėsą ir jos produktus reikia laikytis geros higienos praktikos. Kiaulių gripo virusai neaptinkami kiaulienoje, nes paprastai virusai nepatenka į kraują. Užkrėtus eksperimentines kiaules gripo H1N1 virusai buvo nustatyti kraujo serume, plaučiuose ir sritiniuose limfiniuose mazguose. Užšaldytoje prie -20 °C temperatūros kiaulienoje gripo virusai buvo išskirti po 8 – 15 dienų. Paukščių gripo virusai gali būti visuose organuose ir audiniuose. Paukščių gripo virusai gali išlikti užšaldytoje paukštienoje 23 dienas. Daugelis virusų yra neatsparūs rūgštinei aplinkai. Rūgštims neatsparūs virusai žūva kiaulienoje per 24 – 48 valandas. Rūgštims atsparūs virusai inaktyvuojami lėčiau (EFSA, 2006). Nėra duomenų apie kiaulių gripo virusų išlikimą apdorojant ar perdirbant kiaulieną. Tačiau yra pakankamai duomenų apie kitų virusų išlikimą kiaulienoje ją apdorojant ar perdirbant. Serano kumpio limfiniame audinyje kiaulių vezikulinės ligos virusas išlieka 539 dienas (Mebus C., 1997). Snukio ir nagų ligos virusai žūsta bręstant mėsai. Tačiau jie ilgai išlieka limfiniame audinyje, kraujo krešuliuose ir kaulų čiulpuose (Chou C.C. and Yang S.E., 1997). Parmos kumpyje snukio ir nagų ligos virusai išlieka 108 – 170 dienų, klasikinio kiaulių maro virusai – 189 – 313 dienų, kiaulių vezikulinės ligos virusai – 310 – 360 dienų, afrikinio kiaulių maro virusai – 300 – 399 dienų (McKercher P.D. et al., 1987).

Gripo H1N1 virusai yra jautrūs antivirusiniams vaistams oseltamivir ir zanamivir. Pasaulyje vykdomi moksliniai tyrimai siekiant pagaminti vakciną nuo gripo H1N1 viruso naujosios padermės. Antivirusiniai vaistai naudojami gripo profilaktikos tikslu. Asmenims, kurie suserga gripu, rekomenduojama būti namuose 7 dienas nuo klinikinių požymių atsiradimo dienos arba 2 dienas po klinikinių požymių pabaigos. Labai svarbu laikytis asmeninės higienos reikalavimų. Siekiant sumažinti virusų plitimą, reikia dažniau plauti rankas su muilu, neliesti rankomis veido, kosint ir čiaudint uždengti burną ir nosį popierine servetėle, gulėti lovoje, valgyti pilnavertį maistą, gerti daug vandens, neturėti kontaktų su gripu sergančiai asmenimis (CDC, 2009).

5. Prekyba kiaulėmis ir kiauliena Europos Sąjungoje

Europos Sąjungos teisės aktai reglamentuoja kiaulių ir kiaulienos importą iš trečiųjų šalių bei prekybą tarp ES šalių, atitinkančių ES reikalavimus. Pasienio veterinarijos postuose atliekama gyvūnų ir gyvūninių produktų veterinarinė kontrolė siekiant užtikrinti gyvūnų sveikatą ir maisto saugą. Eurostato duomenimis 2006 – 2008 metais kiaulės buvo importuojamos iš Rusijos Federacijos, Kanados, Norvegijos, JAV, Albanijos, Šveicarijos ir Baltarusijos. Importuota kiaulių (tonomis): 2006 metais 283 tonos, 2007 metais 156 tonos ir 2008 metais 171 tona. 2008 metais ES prekyba kiaulėmis siekė 964588 tonas. Daugiausiai kiaulių išvežė Olandija, Danija, Ispanija, Vokietija ir Airija. Daugiausiai kiaulių įsivežė Vokietija, Portugalija ir Austrija. 2008 metais į ES buvo importuota 12610 tonų šviežios arba atšaldytos kiaulienos. 87 % kiaulienos buvo importuota iš JAV. Kita kiauliena buvo importuota iš Norvegijos, Šveicarijos, Brazilijos, Kinijos ir Kroatijos. Daugiausiai kiaulienos importavo Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Didžiausi kiaulienos eksportuotojai buvo Danija, Vokietija, Olandija, Ispanija, Belgija ir Prancūzija. 2008 metais į ES buvo importuota 30274 tonos šaldytos kiaulienos. Pagrindiniai eksportuotojai buvo Čilė ir JAV. Daugiausiai šaldytos kiaulienos importavo Italija, Vokietija ir Prancūzija. 2008 metais ES prekyba šaldyta kiauliena siekė 866071 toną. Daugiausia šaldytos kiaulienos išvežė Vokietija, Ispanija, Danija ir Prancūzija. Daugiausiai šaldytos kiaulienos įsivežė Rumunija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Italija. Didžiausia prekyba kiaulienos šalutiniais skerdimo produktais buvo tarp Šveicarijos ir Vokietijos. Norvegija buvo pagrindinė sūdytos, brandintos ir rūkytos kiaulienos eksportuotoja (Eurostat, 2009).

6. Išvados

6.1. Kiaulių gripas yra endeminė kiaulių liga daugelyje pasaulio šalių. Pasaulyje kiaulių populiacijoje yra paplitusios gripo H1N1, H3N2 ir H1N2 virusų padermės ir jų deriniai. Kiaulių gripo virusų padermių paplitimas yra skirtingas įvairiuose kontinentuose. Kiaulių gripo virusų kilmės ir geografiniai skirtumai turi didelės reikšmės kiaulių gripo kontrolei, diagnozavimui bei vakcinų nuo kiaulių gripo gamybai.
6.2. Kiaulių organizme, vykstant dviejų ir daugiau virusų padermių genetinės medžiagos sintezei, gali susidaryti naujos virusų kartos su naujomis antigeninėmis ir patogeninėmis savybėmis.
6.3. Kiaulės gali užsikrėsti gripo A H1N1 viruso naujaja paderme. Kiaulės neplatina žmonių ir gyvūnų gripo virusų. Rizika užsikrėsti gripo virusais vartojant kiaulieną ir jos produktus yra labai maža.
6.4. Gripo virusai yra neatsparūs rūgštims, šarmams bei aukštai temperatūrai. Gripo virusai suyra skrandyje. Kiauliena ir jos produktai, termiškai apdoroti 30 minučių 72 °C temperatūroje, yra saugūs vartotojams.

7. Rekomendacijos

7.1. Kiaulių bandose taikyti biologinio saugumo priemones, siekiant apsaugoti kiaules nuo gripo.
7.2. Kiaulių bandose stebėti gripo virusų paplitimą bei, esant reikalui, vakcinuoti kiaules nuo gripo. 
 
8. Ekspertas

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Rizikos vertinimo departamento direktorius dr. Petras Mačiulskis.

9. Literatūra

1. Alexander D.J., Brown I.H. (2000). Recent zoonoses caused by influenza A viruses. Rev. Sci. Tech., 19, 197 – 225.
2. Animal Health Australia, (2005). Disease strategy: Avian influenza. Australian Veterinary Emergency Plan, Edition 3, Primary Industries Ministerial Council, Canberra, ACT.
3. Bean B., Moore B.M., Sterner B., Peterson L.R., Gerding D.N., Galfour H.H., Jr. (1982). Survival of Influenza Viruses on Environmental surfaces. The Journal of Infectious Diseases, 146, 47 – 51.
4. Brown I.H. (2000). The epidemiology and evolution of influenca viruses in pigs. Veterinary Microbiology, 74, 29-46.
5. CDC (Centre for Disease Control and Prevention) (2009). Novel H1N1 Flu (Swine Flu) and You. Available from: http://www.cdc.gov/H1N1flu/qa.htm
6. Chou C.C., Yang S.E. (1997). Inactivation and degradation of O Taiwan97 foot-and-mouth disease virus in pork sausage processing. Food Microbiology, 21, 737 – 742.
7. Cohen J. (2009). First Pig Cases of H1N1 and Mixed Views on the Human Outbreak. Science, May. Available from: http://blogs.sciencemag.org/scienceinsider/2009/05/exclusive-canad.html
8. EFSA (European Food Safety Authority) (2005). Animal Health and Welfare aspects of Avian Influenca. The EFSA Journal, 266, 1 – 21.
9. EFSA (European Food safety Authority) (2006). Food as a possible source of infection with highly pathogenic avian influenca viruses for human and other mammals. The EFSA Journal., 74, 1 – 29.
10. EFSA (European Food Safety Authority) (2009). Available from: http://www.efsa.europa.eu/EFSA/efsa_locale-1178620753812_1211902500487.htm
11. Eurostat (Statistical Office of the European Communities) (2009). Detailed statistics in the EU. Available from: http://epp. eurostat.ec.europa.eu
12. Garten R.J., Davis C.T., Russell C.A., Shu B., Lindstrom S., Balish A., Sessions W.M., Xu X., Skepner E., Deyde V., Okomo-Adhiambo M., Gubareva L., Barnes J., Smith C.B., Emery S.L., Hillman M.J., Rivailler P., Smagala J., de Graaf M., Burke D.F., Fouchier R.A.M., Pappas C., Alpuche-Aranda C.M., López-Gatell H., Olivera H., López I., Myers C.A., Faix D., Blair P.J., Yu C., Keene K.M., Dotson P.D.Jr., Boxrud D., Sambol A.R., Abid S.H., George K.St., Bannerman T., Moore A.L., Stringer D.J., Blevins P., Demmler-Harrison G.J., Ginsberg M., Kriner P., Waterman S., Smole S., Guevara H.F., Belongia E.A., Clark P.A., Beatrice S.T., Donis R., Katz J., Finelli L., Bridges C.B., Shaw M., Jernigan D.B., Uyeki T.M., Smith D.J., Klimov A.I., Cox N.J. (2009). Antigenic and genetic characteristics of swine-origin 2009 A(H1N1) influenca viruses circulating in humans. Science, 325, 197 – 201.
13. Gray G.C., McCartthy T., Capuano A.W., Setterquist S.F., Olsen C.W, Alavanja M.C. (2007). Swine workers and swine influenca virus infections. Emerg. Infect. Dis, 13, 1871 – 1878.
14. McKercher P.D., Yedloutschnig R.J., Callis J.J., Murphy R., Panina G.F., Civardi A., Bugnetti M., Foni E., Laddomada A., Scarano C., Scatozza F. (1987). Survival of viruses in „Prosciutto di Parma“ (Parma ham). Can. Inst. Food Sci. Technol. J., 20, 267 – 272.
15. Mebus C., Arias M., Pineda J. M., Tapiador J., House C., Sánchez-Vizcaíno J. M. (1997). Survival of several porcine viruses in different Spanish dry-cured meat products. Food Chemistry, 59, 555 – 559.
16. Myers K.P., Olsen C.W., Gray G.C. (2007). Cases of swine influenca in humans: a review of the literature. Clin. Infect. Dis., 44, 1084 – 1088.
17. N-SOIVIT (Novel Swine-Origin Influenza A (H1N1) Virus Investigation Team) (2009). Emergence of a Novel Swine-Origin Influenza A (H1N1) Virus in Humans. The New England Journal of Medicine, 360, 2605 – 2616.
18. OIE (World Animal health Organization) (2009). Manual of Diagnostic Tests and Vaccines for Terrestrial Animals 2009. Available from: http://www.oie.int/eng/normes/mmanual/A_summry.htm
19. Olsen C.W., Brown I.H., Easterday B.C., Van Reeth K. (2006). Swine influenza in: Straw B.E., Zimmerman J.J., d‘Allaire S., Taylor D.J. (Eds.). Disease of swine, Blackwell Publishing, Oxford, UK. P. 469 – 482.
20. Pensaert M., Ottis K., Vandeputte J., Kaplan M.M., Bachmann P.A. (1981). Evidence for the natural transmission of influenca A virus from wild ducks to swine and its potential importance for man. Bull. World Health Organ., 59, 75 – 78.
21. Richt J.A., Lager K.M., Clouser D.F., Spackman E., Suarez D.L., Yoon K. (2004). Real-time reverse transcription-polymerase chain reaction assays for the detection and differentiation of North American swine influenca viruses. J. Vet. Diag. Invest., 16, 367 – 373.
22. Sagripanti J.L, Lytle C.D. (2007). Inactivation of influenca virus by solar radiation. Photochemistry Photobiology, 83, 1278 – 1282.
23. Shahid M.A., Abubakar M., Hameed S., Hassan S. (2009). Avian influenca virus (H5N1): effects of physico-chemical factors on its survival. Virol. J., 6, 38.
24. Thomas Y., Vogel G., Wunderli W., Suter P., Witschi M., Koch D., Tapparel C., Kaiser L. (2008). Survival of Influenca virus in banknotes. Applied and Environmental Microbiology, 74, 3002 – 3007.
25. Valtierra H.N. (2008). Stability of Viral pathogens in the Laboratory Environment. Journal of the American Biological Safety associations, 13.
26. Van Reeth K. (2007). Avian and swine influenca viruses: our current understanding of the zoonotic risk. A review article. Vet.Res., 38, 243 – 260.
27. Van Reeth K., Brown I., Durrwald R., Foni E., Labarque G., Lenihan P., Maldonado J., Markowska-Daniel I., Pensaert M., Pospisil Z (2008). Seroprevalence of H1N1, H3N2 and H1N2 influenza viruses in pigs in seven European countries in 2002 – 2003. Influenca and other respiratory viruses, 2, 99 – 105.
28. Van Reeth K.V., Gregory V., Hay A., Pensaert M. (2003). Protection against a European H1N2 swine influenza virus in pigs previously infected with H1N1 and/or H3N2 subtypes. Vaccine, 21, 1375 – 1381.
29. Weber T.P, Stilianaks N.I (2008). Inactivation of influenca A viruses in the environment and modes of transmission: A critical review. Journal of Infection, 57, 361 – 373.
30. Webster R.G., Yakhno M., Hinshaw V.S., Bean W.J., Murti K.G. (1978). Intestinal Influenca: replication and characterization of influenza viruses in ducks. Virology, 84, 268 – 278.
31. World Health Organization (WHO, 2009a). Influenca-like illness in the United States and Mexico. Available from: http://www.who.int/csr/don/2009_04_24/en/index.html
32. World Health Organization (WHO, 2009b). Current WHO phase of pandemic alert. Available from: http://www.who.int/csr/disease/avian_influenza/phase/en/