Tausojantis gyvenimo būdas ir maistas

Aplinką tausojantis gyvenimo būdas apsaugo ir išsaugo gamtos išteklius, žmonių sveikatą ir gerovę pasaulyje

Pastebėtina, kad didėjant vartojimui, didėja ir vartojimo neigiamas poveikis aplinkai - susidaro vis daugiau buitinių atliekų ir vis didesnę jų dalį sudaro pakuočių atliekos. Namų ūkyje didėjant ilgalaikio naudojimo prietaisų skaičiui, pastoviai auga suvartotos elektros energijos kiekis... Vartotojiškoji visuomenė skatina pramonės augimą, kurios pašaliniai veiksniai didina šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų emisiją.  

Šiandieninės vartojimo tendencijos Lietuvoje neatitinka darnaus vartojimo principų pagal kuriuos didėjant vartojimui neigiamas poveikis aplinkai turi ne didėti, o mažėti. Po truputį darnaus vartojimo principai prigyja mūsų sąmonėje: renkamės energiją taupančias buitines priemones, lemputes, organinius pirkinių maišelius, o naudotus galvaninius elementus galime palikti specialiuose baterijų surinkimo konteineriuose.

Atsakingas išteklių naudojimas, iki minimumo sumažinant įvairias atliekas ir taršą, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, produktų perdirbimo ciklai ir esamų gamtinių išteklių taupymas ir išsaugojimas ateities kartoms - tausojančio vartojimo ir tausojančios gamybos gairės.

Tausojančio vartojimo svarbiausias veiksnys - visuomenės sąmoningumo ugdymas ir tausojančio vartojimo kultūros integracija į kasdieninę buitį.

Žinome, kad kiekvienam daiktui pagaminti reikia labai daug energijos ir gamtos išteklių iš kurių didesnė dalis, deja, tampa atliekomis. Didžiąją atliekų dalį sudaro vertingos medžiagos, kurias galima perdirbti ir pagaminti naudingų daiktų. Išrūšiuotos popieriaus ir kartono atliekos virsta higieniniu popieriumi ar pakuote, panaudoti plastiko maišeliai tampa kitais maišeliai ar plastiko indais, surinkti stiklo buteliai perlydomi į naujus, laidai virsta dažais, perdirbta elektros ir elektroninė įranga tampa žaliava kitos įrangos gamybai, iš išskirstyto metalo laužo gaminami metalo dirbiniai.

Neabejotinai ir maisto produktų gamyba ir vartojimas turi didelę įtaką maisto ir vandens ištekliams, dirvožemio ir vandens rūgštėjimui. Deja, maisto ir vandens ištekliai nėra beribiai - juos reikia saugoti ir tausoti. Todėl renkantis maisto produktus reikėtų pagalvoti, kokią įtaką mūsų pasirinkimas daro aplinkai, kaip buvo paruoštas vienas ar kitas maisto produktas, kokios papildomos medžiagos buvo naudojamos.

Propaguojant šiuos tausojančio vartojimo ir gamybos principus, Nacionalinis maisto ir rizikos vertinimo institutas pradeda vykdyti mokymus tema „Tausojantis gyvenimo būdas ir maistas“ pagal projektą „VP3-1.4-AM-09-K Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“.

Mokymui pasirinktos švietimo įstaigos (mokyklos), taip siekiama tausojančio vartojimo kultūrą skleisti per imliausią visuomenės grupę - vaikus - suaugusiems. Apie aplinką tausojantį gyvenimo būdą bus paaiškinama žaidimo, užduočių sprendimo forma, žvelgiant per maisto vartojimo ir gamybos prizmę.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas atlieka maisto, pašarų, gyvūnų ligų laboratorinius tyrimus bei mokslinių požiūriu vertina šių tyrimų rezultatus. Atliekamas nepriklausomas rizikos vertinimas maisto bei pašarų saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės klausimais, leidžia geriau suprasti pavojų, darnaus gyvenimo būdo kontekste ir, esant poreikiui, priimti atitinkamus situacijai sprendimus.

Instituto veikla ir rizikos vertinimu pagrįsti sprendimai yra labiau suprantami ir priimtini visuomenei, būtent dėl šių gebėjimų mokymų organizavimui pasirinktas Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas.

Vykdant projektą publikuoti straipsniai:

Rūšiuodami atliekas sumažinsime neigiamą poveikį aplinkai ir savo sveikatai

Aplinkos oro kokybė. Šiltnamio efektas, biologinė įvairovė, aplinką tausojantis gyvenimo būdas

Racionalus vandens išteklių ir energijos naudojimas

Tausojantis vartojimas ir maisto gamyba

Informacinis lankstinukas :














Projekto vaizdo klipas